Pagonybė – tai senovės, daugiašalis tikėjimas, kurio centras – gamtos ir dangaus reiškinių, protėvių, dievų garbinimas, dažnai su magija ir apeigomis. Tai priešprieša monoteistinėms religijoms.
Pagrindiniai bruožai:
- Daug dievų / dvasių (pvz., gamtos dievybės).
- Tiesioginis ryšys su gamta (apeigos, aukojimai).
- Mitai, tradicijos, žyniai.
Pavyzdžiai:
1. Senovės lietuvių tikėjimas – Perkūnas (griaustinio dievas), Žemyna (žemės deivė), žyniai, šventės (Rasos, Vėlinės).
2. Senovės graikų religija – Olimpo dievai (Dzeusas, Afroditė), orakulai, aukojimai.
3. Šamanizmas (Sibire, Šiaurės tautose) – žynių (šamanų) bendravimas su dvasiomis.
4. Druidų tikėjimas (senovės keltai) – gamtos, medžių, šventų giraičių garbinimas.
5. Šiuolaikinis neopaganizmas – modernios formos (pvz., vika, romuva), atkūrusios senas tradicijas.
Trumpai: pagonybė – daugiadievis, gamtinis tikėjimas, paprastai su mitais, apeigomis ir priešistorinėmis / etninėmis šaknimis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.