paglumyti

glùmyti, -ija (-yti), -ijo (глyмiць). trikdyti, rikdyti; mulkinti, klaidinti: Ką tu čia mane glùmiji, aš gerai žinau! Jam taip skaityt nesiseka, o tu jį dar negerai mokydamas glùmiji. Pats nemoka, tai ir kitus mokydamas glùmija. Glùmijas mano galva, t. y. glūpa daros, apsirinka.
paglùmyti. apsirikti: Paglùmijau ir pasakiau ne tą vardą. Ana pasiglùmijo, t. y. patriko, apsiriko pasakyti. Pasglùmijau, ne ton pirkion inėjau.
suglùmyti. sutrikdyti: Suglùmijo užrikęs, paskui nežinojau ką sakyt. Įėjau pas daktarą, susiglùmijau ir nepasakiau, ko reikia. Mano protas susiglùmijo, t. y. susimaišė. Prieš tiek svieto nedyvas ir susglùmyt.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'paglumyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x