.
glùmti, -sta (glū̃ma), -o
1. gauti glumą, kvaišti, trikti: Glùmte suglùmo mano galva, t. y. apkluiko, sublūdo.
2. gluminti, skriausti: E, e, e, visur ir visada stipresnis silpnesnįjį glūma.
apglùmti. kiek glumti, apkvaišti, sutrikti: Iš bėdų net apglùmo. | Mes apglumę tylėjome.
paglùmti. apsirikti; sutrikti: Bekalbėdamas kartais ir paglūmì.
suglùmti.
1. susitrikdyti, susimaišyti: Tilindis pabandė skaičiuoti, bet tik suglumo ir nusiminė. Suglumo ir pats atamonas ir visi vyresnieji. Mažrimas suglumęs žvilgtelėjo. Suglumo vaikas ir nežino kur eit. Suglumaũ, ne teip norėjau pasakyti. Mikčiodamas ėmė pasakoti, bet greitai suglumo.
2. parkristi, sukniubti: Suglùmo kojos, nebepaeinu.
užglùmti. sutrikti: Mano galva tuo užglùmsta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.