pagirdėti

girdė́ti, gir̃di (gir̃džia), -ė́jo.

1. ausimis suvokti garsus: Girdžiu iš tolo gaudžiant vario varpą. Jie negirdės kurtaus sprogimo, šiurpios bombonešių dainos. Štai visas rytas jis girdi nuo stogo krintančius lašus. Jis girdėjo lauke arklių prunkštimą. Einu per kiemą, girdžiu per sieną. Girdžiu per miegelį gegutės balselį. Toli girdi kai ant delnos. Ji, nor sena, gerai gir̃di. Varnas gerai gir̃džia ir mato. Jo ausys labai geros, kad girdi kaip kurmis. Apie vidurnaktį jis girdi gulbes sparnais plasnojant. Jis visiškai negirdi, kas aplink jį darosi. Gir̃džia, atsidaro durys. Tu ausėms negirdì, kas čia yr? Girdi – skamba, bet nežino, iš katros pusės. Vaikai, ar girdžiat, ką aš jum sakau? Aš jį girdėjau giedant. Jau ir gegutę vakar kukuojant girdėjau. Iš tavo paties burnos tai girdėjau. Aš negirdėjau, ką jis sakė. Ar girdėjai lakštingalą? O ausys – ir žiedelį besiskleidžiant girdėdavo. Vidūnakty teip tyku, kad girdì, kaip jaunas lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas. Dabar minkšta – katrą daigelį numynė, tas gegutės balso nebegirdės. Ar girdėjai? – Gir̃ (girdėjau) . Mes padainuosim gražią dainelę, kurią girdėjom vakar dienelę. Kad aš dainavau rūtų daržely, Klaipėdužė girdėjo. Pro langą visoki balsai buvo girdėti. Senis tartum negirdįs. Girdimasai nervas. Viena ausis negirdima. Girdimoji anga. Ožaragio balsas. aštrus, aržus, toli girdžiamas. Tai bjaurybė, kad plaukai pasišiaušė begir̃dint. Jis manęs negirdė́ [jo] ir neregė [jo] ir atgalio nuėjo. Ko akis neregi ir ausis negirdi, to vėl ir širdis negeidžia. Ir kurtiniamus liepė girdė́t, ir nežadžiomus kalbėt. Ausis tur ir negal girdėti. Ir stojausi kaip žmogus negirdįs. Jis kaip negirdįs. nieko notsako. Šitai girdėjau tavo tėvą kalbantį su Esau, tavo broliu. Daug girdėk, maža kalbėk.
girdė́tinai. Griaustinė kartais vos tik girdėtinai, bet rūsčiai sududnoja. Ir jis verkė girdėtinai (balsu) . Girdėtinai tėvas šaukė.
girdimaĩ. girdžiamai: Adomas ėmė vos girdimai kikenti. Negirdimai šnarėjo tamsūs pavasario vandens. Jiems girdimai kalb. Visai negirdžiamai pabaigia.
gir̃dinčiai. girdinčiaĩ: Nekuštėk girdinčiaĩ, nemeluok reginčiai. Išėjo negir̃dinčiai. Kažkur armonikos akordai girdis. Gir̃dis labai toli. Gir̃džias – kažin kur griaudžia. Nutilo ir paukšteliai, negirdžias jų balsai. Jau girdėties vėjo ūžimas.

2. išgirsti, patirti, žinoti: Ilgai apie Adomą nieko negirdėjo. Girdėjau, ir tu mokaisi. Ar girdėjai, ar regėjai, kaip aguonas sėja? Jūs, Šiauliuos būdami, negirdžiat apie tai. Neseniai girdėjau da jį gyvą ėsant. Pasakojant begirdėjau, o gyvų meškų vadžiojant neesu matęs. Ir jūs, girdėjau, ketinat mėšlą vežti. Aš dar tokio peiluko niekur negirdėjau. Kas čia girdėti? Daugiau žmonės sveiki aplinkui – sergant negirdėti. Aš manau, kad ans to dar nebus girdėjęs. Pasakyk man negirdėtą neregėtą pasaką. Daina dar negirdėta drebino padangę. Viskas tavo pasakoj būta ir girdėta. Duktė išvirto į negirdėtą tinginę. Kur tai girdė́ta, kur regėta, kad radną tėvelį šešurėliu vadint. Negirdėtas peiliukas – parodyk. Paežerių b [uv] o gir̃dimas (žinomas) ežeras. Geras toli girdėti, bet piktas dar toliau.
girdėtai. Tais metais negirdėtai krito gyvuliai. Gal koliera (cholera) girdis? Kas girdėtis?

3. jausti: Ką aš eisiu, girdžiu aš kelionėlę (reiks man keliauti) . Kai apsivelku storai, tai ir šalčio negirdžiu. Šiandie negirdė́t vėjo, bus šilčiau. Teip jį arklys sudaužė, kad anas da ilgai girdės [sumušimą]. Šerk, kad girdėtų! Viralas – nor an šunies pilk – daliõs sūrumos negirdėt (visiškai nesūrus) . Tavo kojos girdėt (dvokia) . Aš labai mėgstu, kai dešroj biskį česnako girdė́t. Alaus gero gersi gersi, – galvoj nieko nesgir̃di, kap tik pradedi kelties – nesduoda. Rodos, nei ligotas, nei ko, o vis gir̃dis ir gir̃dis [skausmas]. Net negardu, kai druskos girdis. Jau kaip ir sugijo, ale vis da toj vietoj girdis sopėjimas. Kai nesigirdi saldumo, negaliu gerti arbatos.
apgirdė́ti.

1. sužinoti, išgirsti: Apsigirdėjau apie jį viską.

2. šiek tiek girdėti, patirti, sužinoti: Aš apgirdėjau, kad tenais taip yra, t. y. biškį girdėjau.
atgirdė́ti.

1. girdėti (ateinantį garsą): Sako, kad Vilniuj jau armotos esančios atgirdė́ti (jau girdimas armotų šaudymas) .

2. nustoti girdėti: Jau aš atgirdė́jau, t. y. pasenau ir nebgirdžiu jau. Atsigirdė́jau jau aš, t. y. ausys mano apkurto, daugiau aš nebgirdėsiu.
nugirdė́ti.

1. nugirsti: Iš rytų aukštaičių tarmių imu pirmiausia savo paties nugirdėtuosius kalbos pavyzdžius. Jis nugirdė́jo, ką mes kalbėjom.

2. patirti, sužinoti: Aš nugirdėjau, kad jis atvažiuos pas mus.
pagirdė́ti

1. išgirsti: Aš biškį pagirdėjau, ką čia kalba. Ryt daug pagirdėsim. Rakteliai suterškėjo, tėvulis pagirdėjo. Kažin kur per pusę pagirdėjo ir pradėjo pliurpti. Ožys kalbą pagirdėjo, man veselės pavydėjo.

2. daryti, kad negirdėtų, nesuprastų kalbos: Ans taip kalba vaikiuo pagirdė́ti (nuslėpti nuo vaikio, kas iš tikrųjų kalbama) .

3. pasigirsti: Sprogdavo pataikęs šovinys, ir pasigirdėdavo šūkis – neštuvus!
pérgirdėti. pergirsti: Tu nepérgirdėjai, t. y. neišgirdai teisingai.
pragirdė́ti. pradėti girdėti: Pakriaušyje yra toks medis, tai kad kurtiniai žinotų, nusilaužę šakutę pakrapštytų į ausį ir pragirdėtų.
prigirdė́ti.

1. galėti girdėti: Jis gerai prigir̃d. Kažin ar jis dabar prigir̃džia kaip reik. Kitiems prigirdė́ti (kad kiti girdėtų) viens antrą balazija, per šiokį, per tokį išdeda dėl dėmės. Ana kitiems prigirdėti taip kalbėjo, t. y. melavo. Senyn einant, ausys pradeda neprigirdėti. Viena ausimi neprigirdžiù. Matyti da gerai matau, tik neprigirdù. Šnekėk balsiau – jis neprigir̃di.
prigirdimaĩ. Gyvenam ne atstu – prigirdimaĩ.

2. prisiklausyti: Gana pridirbau sunkių darbelių ir prigirdėjau šaunių žodelių. Gana jau prigirdėjau aš jo ūturkos, net galva ūžia. Skurdžių žodelių prisigirdėjo. Papasakoj pasaką – nuo tėvo prisigirdė́jai, ė anas buvo pãsakinis žmogus.

3. susiprasti: Duoda man prigirdėt, kad aš tep nedaryčia.
sugirdė́ti. galėti girdėti: Sugirdėsim kits kitą ir par sieną. Susyk klausau – toli, ką tik sugirdėt.
užgirdė́ti

1. galėti girdėti: Savo motinėlės aš neužgirdžiu balselio. Kaip tąsyk varpas sunkiai gaudžia, ir užgirdėt toli toli.

2. išgirsti, sužinoti: Dabar čia jo neužgirdėti – turbūt kur į pasaulio kraštą nusitrenkė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>girdė́ti, </b>gir̃di (gir̃džia), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">ausimis suvokti garsus: </span> Girdžiu iš tolo gaudžiant vario varpą. Jie negirdės kurtaus sprogimo, šiurpios bombonešių dainos. Štai visas rytas jis girdi nuo stogo krintančius lašus. Jis girdėjo lauke arklių prunkštimą. Einu per kiemą, girdžiu per sieną. Girdžiu per miegelį gegutės balselį. Toli girdi kai ant delnos. Ji, nor sena, gerai gir̃di. Varnas gerai gir̃džia ir mato. Jo ausys labai geros, kad girdi kaip kurmis. Apie vidurnaktį jis girdi gulbes sparnais plasnojant. Jis visiškai negirdi, kas aplink jį darosi. Gir̃džia, atsidaro durys. Tu ausėms negirdì, kas čia yr? Girdi – skamba, bet nežino, iš katros pusės. Vaikai, ar girdžiat, ką aš jum sakau? Aš jį girdėjau giedant. Jau ir gegutę vakar kukuojant girdėjau. Iš tavo paties burnos tai girdėjau. Aš negirdėjau, ką jis sakė. Ar girdėjai lakštingalą? O ausys – ir žiedelį besiskleidžiant girdėdavo. Vidūnakty teip tyku, kad girdì, kaip jaunas lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas. Dabar minkšta – katrą daigelį numynė, tas gegutės balso nebegirdės. Ar girdėjai? – Gir̃ <span class="explanation"> (girdėjau) </span>. Mes padainuosim gražią dainelę, kurią girdėjom vakar dienelę. Kad aš dainavau rūtų daržely, Klaipėdužė girdėjo. Pro langą visoki balsai buvo girdėti. Senis tartum negirdįs. Girdimasai nervas. Viena ausis negirdima. Girdimoji anga. Ožaragio balsas. aštrus, aržus, toli girdžiamas. Tai bjaurybė, kad plaukai pasišiaušė begir̃dint. Jis manęs negirdė́ [jo] ir neregė [jo] ir atgalio nuėjo. Ko akis neregi ir ausis negirdi, to vėl ir širdis negeidžia. Ir kurtiniamus liepė girdė́t, ir nežadžiomus kalbėt. Ausis tur ir negal girdėti. Ir stojausi kaip žmogus negirdįs. Jis kaip negirdįs. nieko notsako. Šitai girdėjau tavo tėvą kalbantį su Esau, tavo broliu. Daug girdėk, maža kalbėk. <br/><b>girdė́tinai</b>. Griaustinė kartais vos tik girdėtinai, bet rūsčiai sududnoja. Ir jis verkė girdėtinai <span class="explanation"> (balsu) </span>. Girdėtinai tėvas šaukė. <br/><b>girdimaĩ</b>. girdžiamai: Adomas ėmė vos girdimai kikenti. Negirdimai šnarėjo tamsūs pavasario vandens. Jiems girdimai kalb. Visai negirdžiamai pabaigia. <br/><b>gir̃dinčiai</b>. girdinčiaĩ: Nekuštėk girdinčiaĩ, nemeluok reginčiai. Išėjo negir̃dinčiai. Kažkur armonikos akordai girdis. Gir̃dis labai toli. Gir̃džias – kažin kur griaudžia. Nutilo ir paukšteliai, negirdžias jų balsai. Jau girdėties vėjo ūžimas. <br/>2. <span class="explanation">išgirsti, patirti, žinoti: </span> Ilgai apie Adomą nieko negirdėjo. Girdėjau, ir tu mokaisi. Ar girdėjai, ar regėjai, kaip aguonas sėja? Jūs, Šiauliuos būdami, negirdžiat apie tai. Neseniai girdėjau da jį gyvą ėsant. Pasakojant begirdėjau, o gyvų meškų vadžiojant neesu matęs. Ir jūs, girdėjau, ketinat mėšlą vežti. Aš dar tokio peiluko niekur negirdėjau. Kas čia girdėti? Daugiau žmonės sveiki aplinkui – sergant negirdėti. Aš manau, kad ans to dar nebus girdėjęs. Pasakyk man negirdėtą neregėtą pasaką. Daina dar negirdėta drebino padangę. Viskas tavo pasakoj būta ir girdėta. Duktė išvirto į negirdėtą tinginę. Kur tai girdė́ta, kur regėta, kad radną tėvelį šešurėliu vadint. Negirdėtas peiliukas – parodyk. Paežerių b [uv] o gir̃dimas <span class="explanation"> (žinomas) </span> ežeras. Geras toli girdėti, bet piktas dar toliau. <br/><b>girdėtai</b>. Tais metais negirdėtai krito gyvuliai. Gal koliera <span class="explanation"> (cholera) </span> girdis? Kas girdėtis? <br/>3. <span class="explanation">jausti: </span> Ką aš eisiu, girdžiu aš kelionėlę <span class="explanation"> (reiks man keliauti) </span>. Kai apsivelku storai, tai ir šalčio negirdžiu. Šiandie negirdė́t vėjo, bus šilčiau. Teip jį arklys sudaužė, kad anas da ilgai girdės [sumušimą]. Šerk, kad girdėtų! Viralas – nor an šunies pilk – daliõs sūrumos negirdėt <span class="explanation"> (visiškai nesūrus) </span>. Tavo kojos girdėt <span class="explanation"> (dvokia) </span>. Aš labai mėgstu, kai dešroj biskį česnako girdė́t. Alaus gero gersi gersi, – galvoj nieko nesgir̃di, kap tik pradedi kelties – nesduoda. Rodos, nei ligotas, nei ko, o vis gir̃dis ir gir̃dis [skausmas]. Net negardu, kai druskos girdis. Jau kaip ir sugijo, ale vis da toj vietoj girdis sopėjimas. Kai nesigirdi saldumo, negaliu gerti arbatos. <br/><b>apgirdė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sužinoti, išgirsti: </span> Apsigirdėjau apie jį viską. <br/>2. <span class="explanation">šiek tiek girdėti, patirti, sužinoti: </span> Aš apgirdėjau, kad tenais taip yra, t. y. biškį girdėjau. <br/><b>atgirdė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">girdėti (ateinantį garsą): </span> Sako, kad Vilniuj jau armotos esančios atgirdė́ti <span class="explanation"> (jau girdimas armotų šaudymas) </span>. <br/>2. <span class="explanation">nustoti girdėti: </span> Jau aš atgirdė́jau, t. y. pasenau ir nebgirdžiu jau. Atsigirdė́jau jau aš, t. y. ausys mano apkurto, daugiau aš nebgirdėsiu. <br/><b>nugirdė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nugirsti: </span> Iš rytų aukštaičių tarmių imu pirmiausia savo paties nugirdėtuosius kalbos pavyzdžius. Jis nugirdė́jo, ką mes kalbėjom. <br/>2. <span class="explanation">patirti, sužinoti: </span> Aš nugirdėjau, kad jis atvažiuos pas mus. <br/><b>pagirdė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">išgirsti: </span> Aš biškį pagirdėjau, ką čia kalba. Ryt daug pagirdėsim. Rakteliai suterškėjo, tėvulis pagirdėjo. Kažin kur per pusę pagirdėjo ir pradėjo pliurpti. Ožys kalbą pagirdėjo, man veselės pavydėjo. <br/>2. <span class="explanation">daryti, kad negirdėtų, nesuprastų kalbos: </span> Ans taip kalba vaikiuo pagirdė́ti <span class="explanation"> (nuslėpti nuo vaikio, kas iš tikrųjų kalbama) </span>. <br/>3. <span class="explanation">pasigirsti: </span> Sprogdavo pataikęs šovinys, ir pasigirdėdavo šūkis – neštuvus! <br/><b>pérgirdėti</b>. <span class="explanation">pergirsti: </span> Tu nepérgirdėjai, t. y. neišgirdai teisingai. <br/><b>pragirdė́ti</b>. <span class="explanation">pradėti girdėti: </span> Pakriaušyje yra toks medis, tai kad kurtiniai žinotų, nusilaužę šakutę pakrapštytų į ausį ir pragirdėtų. <br/><b>prigirdė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">galėti girdėti: </span> </span> </span> Jis gerai prigir̃d. Kažin ar jis dabar prigir̃džia kaip reik. Kitiems prigirdė́ti <span class="explanation"> (kad kiti girdėtų) </span> viens antrą balazija, per šiokį, per tokį išdeda dėl dėmės. Ana kitiems prigirdėti taip kalbėjo, t. y. melavo. Senyn einant, ausys pradeda neprigirdėti. Viena ausimi neprigirdžiù. Matyti da gerai matau, tik neprigirdù. Šnekėk balsiau – jis neprigir̃di. <br/><b>prigirdimaĩ</b>. Gyvenam ne atstu – prigirdimaĩ. <br/>2. <span class="explanation">prisiklausyti: </span> Gana pridirbau sunkių darbelių ir prigirdėjau šaunių žodelių. Gana jau prigirdėjau aš jo ūturkos, net galva ūžia. Skurdžių žodelių prisigirdėjo. Papasakoj pasaką – nuo tėvo prisigirdė́jai, ė anas buvo pãsakinis žmogus. <br/>3. <span class="explanation">susiprasti: </span> Duoda man prigirdėt, kad aš tep nedaryčia. <br/><b>sugirdė́ti</b>. <span class="explanation">galėti girdėti: </span> </span> </span> Sugirdėsim kits kitą ir par sieną. Susyk klausau – toli, ką tik sugirdėt. <br/><b>užgirdė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">galėti girdėti: </span> </span> </span> Savo motinėlės aš neužgirdžiu balselio. Kaip tąsyk varpas sunkiai gaudžia, ir užgirdėt toli toli. <br/>2. <span class="explanation">išgirsti, sužinoti: </span> Dabar čia jo neužgirdėti – turbūt kur į pasaulio kraštą nusitrenkė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.