Pagausinimas – tai kalbos priemonė, kai sąmoningai padidinamas kiekis, dažnis ar intensyvumas, dažniausiai perteikiant perdėjimą ar ironiją.
Priešingybė – retinimas (sumažinimas).
Pavyzdžiai:
1. „Čia tūkstančiai metų laukiau!“ – ne pažodžiui, o norint pabrėžti ilgą laukimą.
2. „Aš tau šimtą kartų sakiau!“ – akcentuojama, kad dažnai kartota.
3. „Visą dieną tik dirbu!“ – perdėtas teiginys apie nuolatinį darbą.
4. „Jis išgėrė jūrą kavos“ – vaizdingas perdėjimas apie didelį kiekį.
Naudojamas retorikoje, literatūroje, kasdienėje kalboje norint sustiprinti įspūdį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.