pagaudinėti

gaudinė́ti, -ė́ja, -ė́jo

1. gaudyti 1: Ašiai pavirsiu juodu kurteliu, kur gaudinė́ja pilkas anteles. Megzdinčiau tinklą žiobriniams gaudinėti.

2. gaudyti 4: Kam tu mane gaudinė́ji – kada tik ateinu, vis nerandu namie? Kaip tai tamsta gali žmones gaudinėti su tokiais kiaušiniais?
apgaudinė́ti. apgauti 1: Čia pat būryje stengėsi atspėti, kokiu būdu akys apgaudinėjamos. Ir nėr ko mums apgaudinėti vienas kito. Negalima apgaudinėti save laimėjimais. Visaip senius apgaudinė [ja]. Tu neapgaudinė́k manę. Žmonės tokių apgavikų tenepriima ir tenepasiduoda apgaudinė́jami. Beapgaudinėdamas kitus, patsai apsigavo.
atgaudinė́ti

1. atgauti 3: Pabijojusį kieno nors blogų akių gyvulį atgaudinė́ja, gydo.

2. atsiganyti: Gyvuliai žolėje truputį atsigaudinė́ja.
išgaudinė́ti

1. išgaudyti 1: Po vieną, po vieną, ir išgaudinėjo [varna] visus žąsiukus.

2. ištraukti (žodžius): Ot vis iš manę išgaudinė́ja žodžius (sužino paslaptis) . Gal tiktai išgaudinė́dama klausinėja?
pagaudinė́ti. pagaudyti
1. Vilniuj gyvendama, dažnai pasigaudinėju dabartinius žodžius. | Jau dar̃ pasgaudinė́ja žmudzkai.
pérgaudinėti. užturinėti, sulaikyti: Motyna gromatas pérgaudinėja.
prigaudinė́ti. apgaudinėti: Prigaudinėja artimas. Mes tau parodysim vis prigaudinėt! Ir regėčiaus jiem, kaip kada norėčiau jį prigaudinėti. Kuo greičiaus plaukia čaika, tuo labiaus prisigaudinėja mūsų akys.
sugaudinėti

1. sugaudyti 1: Išsiuntė savo žalnierius maištiškuosius sugaudinėti.

2. apgaudinėti: Kad aš jį sugaudinėjęs, jis man nebeprimoka trijų rublių.
užgaudinė́ti. užgauti:

1. Kanklininkas retkarčiais užgaudinėjo stygas.

2. Knėbšt knėbšt ir užgaudinė́s tą vaiką. Jis vis mažesnius už save nori užgaudinėti. Neužgaudinėk žmogaus, ir tavęs neužgaudinės.

3. Kam tu mani užgaudinė́ji?. Kam reikia vienas kitą užsigaudinėti!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>gaudinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo<br/>1. gaudyti 1: Ašiai pavirsiu juodu kurteliu, kur gaudinė́ja pilkas anteles. Megzdinčiau tinklą žiobriniams gaudinėti. <br/>2. gaudyti 4: Kam tu mane gaudinė́ji – kada tik ateinu, vis nerandu namie? Kaip tai tamsta gali žmones gaudinėti su tokiais kiaušiniais? <br/><b>apgaudinė́ti</b>. apgauti 1: Čia pat būryje stengėsi atspėti, kokiu būdu akys apgaudinėjamos. Ir nėr ko mums apgaudinėti vienas kito. Negalima apgaudinėti save laimėjimais. Visaip senius apgaudinė [ja]. Tu neapgaudinė́k manę. Žmonės tokių apgavikų tenepriima ir tenepasiduoda apgaudinė́jami. Beapgaudinėdamas kitus, patsai apsigavo. <br/><b>atgaudinė́ti</b><br/>1. atgauti 3: Pabijojusį kieno nors blogų akių gyvulį atgaudinė́ja, gydo. <br/>2. <span class="explanation">atsiganyti: </span> Gyvuliai žolėje truputį atsigaudinė́ja. <br/><b>išgaudinė́ti</b><br/>1. išgaudyti 1: Po vieną, po vieną, ir išgaudinėjo [varna] visus žąsiukus. <br/>2. <span class="explanation">ištraukti (žodžius): </span> Ot vis iš manę išgaudinė́ja žodžius <span class="explanation"> (sužino paslaptis) </span>. Gal tiktai išgaudinė́dama klausinėja? <br/><b>pagaudinė́ti</b>. pagaudyti 1. Vilniuj gyvendama, dažnai pasigaudinėju dabartinius žodžius. | Jau dar̃ pasgaudinė́ja žmudzkai. <br/><b>pérgaudinėti</b>. <span class="explanation">užturinėti, sulaikyti: </span> Motyna gromatas pérgaudinėja. <br/><b>prigaudinė́ti</b>. apgaudinėti: Prigaudinėja artimas. Mes tau parodysim vis prigaudinėt! Ir regėčiaus jiem, kaip kada norėčiau jį prigaudinėti. Kuo greičiaus plaukia čaika, tuo labiaus prisigaudinėja mūsų akys. <br/><b>sugaudinėti</b><br/>1. sugaudyti 1: Išsiuntė savo žalnierius maištiškuosius sugaudinėti. <br/>2. apgaudinėti: Kad aš jį sugaudinėjęs, jis man nebeprimoka trijų rublių. <br/><b>užgaudinė́ti</b>. užgauti: <br/>1. Kanklininkas retkarčiais užgaudinėjo stygas. <br/>2. Knėbšt knėbšt ir užgaudinė́s tą vaiką. Jis vis mažesnius už save nori užgaudinėti. Neužgaudinėk žmogaus, ir tavęs neužgaudinės. <br/>3. Kam tu mani užgaudinė́ji?. Kam reikia vienas kitą užsigaudinėti!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.