pagaubti

gaũbti, -ia, -ė.

1. supti, dengti, kloti, gobti: Per veselijas gaubia jaunąją – uždeda kepuraitę. Su gaubtele gaũbk, su skepeta gobk, su drobule globk, su apsiaustu siausk, su skraiste skreisk, su sermėga vilkis, su skrebe skreibk. Apsvilusius medžių kamienus gaubė garvežio dūmai. Tiršti debesys gaubė mėnulį. Maršai gaubia miestų gatves. Visus juos gaubė nuotaika šviesi. Naktis visus gaubia vienodai. Kambarį gaubė tamsa. Šalį gaubė reakcijos naktis. Su skepeta gaubiúos, t. y. rišu po žandu, o rišuos yra tik apsuku galvos rištis.

2. lenkti, riesti: Gaubtè susigaubia žiedai aguonų į daiktą ant vakaro, t. y. sueina į daiktą, susiriečia, susiblaškia į viršų. Į galvas gaũbiasi kopūstai, t. y. sukasi, siaučia. | Nuo šilumos lentos gaũbias. Plati lenta gaũbiasi.

3. telkti, kaupti, rinkti, imti: Vytautas Jaugalių (= Jogailą) su jo tėvūnais vaišino, gaubdamas juos sau. Lietuviai būriais pas Vytautą gaubės, norėdamys jį pakelti savo kunigaikščiu.
apgaũbti, -ia, àpgaubė (apìgaubė). apsupti, aprišti (su skara): Po vinčiaus namuose tėvų prie ląstų svočia apgaubia jaunąją. Apìgaubiau ją skara, ir išvažiavom. Suaugimai, apgaubdami stambiąsias kraujagysles ir jas suspausdami, būva kraujo apytakos sutrikimo priežastimi. Tamsūs švininiai debesys apgaubė sušalusią žemę. Saulė spinduliais apgaubė žemę. Žemę apgaubia juoda naktis. Pamažu tamsūs šešėliai apgaubė sienas. Laukus, miškus ir pievas apgaubė sutema. Apsìgaubė skara, kad nesulytų. Moteriškė su skara apsìgaubė. Aš vienplaukė nepapratusi vaikščioti, nesmagu, turiu būt apsigaubusi. Rudine apsigaubęs ir nuėjęs į jaują. Namai apsigaubė šešėliais. Lankelė migla apsigaubusi.
įgaũbti, -ia, į̃gaubė. įlenkti: Įgaubtas veidrodis. Įrodytoji teorema yra teisinga ir įgaubtiesiems daugiakampiams. Insigaubė statinės dugnas. Kai ji šypsosi, jos skruostai įsigaubia.
išgaũbti, -ia, ìšgaubė. išlenkti, išriesti į viršų: Aštunkojis turi išgaubtą akį. Matai, kaip durų lentos išsigaũbę – sausa.
nugaũbti, -ia, nùgaubė.

1. nusiausti, nurišti (skarą): Nugaũbk jai skarą!. Moterims padeda skaras nusigaubti.

2. nugriebti, pavogti: Nugaũbsi, tai nugaũbsi, bet kai pagaus, tai bus.
pagaũbti, -ia, pàgaubė.

1. apdengti, pakišti ką po gaubtu: Čipkelį ji nešiojo po skarele pàgaubtą. Reiks pasigaubti po nuometėliu.

2. pagauti, palenkti: Jis pagaubia visų širdis.
sugaũbti, -ia, sùgaubė.

1. susisupti: Sena rudine susigaubęs stovėjo jisai rinkoje.

2. suriesti: Vaikas, prie lūpų sugaubęs delnus, šaukia. Susigaũbia šulai arba dugnas į viršų, t. y. užsiverčia. Nuo šilumos lenta susìgaubė.

3. surinkti, sutraukti: Sugaubėm javus. Javus į namus buvo sugaubusys. Štai pasislepia saulė, savo spindulius sugaubus. Ugnelė susigaubia ir neeina toliaus.

4. suglemžti, sugriebti: Viena ranka sùgaubė sùgaubė visa.
užgaũbti, -ia, ùžgaubė. uždengti: Užgaũbk vaiką kailiniais. Maišą ant galvos užsigaũbk. Užsigaũbk skarą ant pečių, truputį lietus dulkia.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pagaubti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x