pagailinti

gáilinti, -ina, -ino. gaĩlinti, gailìnti, -ìna, -ìno

1. didinti gailestį, graudinti, virkdyti: Šitokia savo kalba tu kitą tik labiau gáilini, o ne maldai. Neverk, motin, negáilink savo vaikų. Nebegáilink man širdies, ana jau ir taip sugelta. Niekas nenusega vainiko, negailina vestuvinėmis dainomis. Kogi jau čia gáilinies lygiai močiai numirus! Maldyk, tildyk, tai da labiau gáilinas. Lūpom juokias, ale širdy gáilinas. Išvažiuojant tep vargšelė pradėjo gailintis, nė žodžio ištart negalėjo.

2. gailėti, užjausti: Visi gáilina ją – kaip ji be vyro su mažais vaikais gyvens! Jie žmones labai gáilina. Geras buvo, visi jo gáilina. Vienas bara, antras gailina. Ir kaip jis gailino dešimtokų!. Aš labai gáilinuosi jam pinigų paskolinęs. Ko čia gáiliniesi, nesigáilink, vis tiek kitaip jau nebus. Ot gáilinuos, kad rugių nesuvežiau. Petro ji ir po šiai dienai gáilinas. Atkeliavusiejie į Ameriką lietuviai. gana vaiposi ir gailinasi. Motina savo vaikų gaĩlinos. Gailinaũs, graudenaus, kad aš jaunas ženijaus.

3. daryti atgailą: Graudžiai apverk savo paklydimus, gailinkis.

4. apmaudą giežti, niršti: Gailinas ant manęs.

5. erzinti, gildyti kam širdį, dirgyti: Sesuo gáilina mane, t. y. kvietką rodo, o neduoda. Ko čia ir gaĩlini be reikalo, vis tiek tu jam neduosi? Jie. vietoj vaisių nešančių darbų tikt tuščius pažadėjimus gailina. Apdare visados padorumą saugojo, nesgi plikų alkūnių, atdaros cacinės svietui negailino (nerodė) . Išsimanė rašyti ir it ką lig šiolei nežinomą gailinti. Gailino draugų akis savo gelumbiniais frenčiais. Pradės bobas gailinti skaisčiomis skaromis.

6. malonėti, gailuoti, letenti: Baltasnapis snapu gailina pataitę. Žąsinas žąsį gáilina, gal pradės dėti. Gaidys vištą gáilina.
atsigáilinti atsigailėti: Barbutė atsigailinti negali, kad Petras pamišo.
įgáilinti. įvaryti gailestį: Sūnus įgáilino, t. y. į gailestį įvarė. Tu nori ingáilinti, kad verktų. Kai vaikas įsigáilina, tai sunku numaldyti. Įsigailino mažutė – verkia ir verkia, vis šaukia mamą. Negi jaunoja, kad šit insgáilinai! Taip jau ana įsigáilino savo tėvo, kad baisu. Kad insigaĩlino, kai numirė jos motka, net apsirgo.
išgáilinti. iš gailesčio ką nors sugadinti, prarasti: Išgailinta šviesios akys – neregi kelelio, išverkta jaunos dienos – nemeilus svietelis.
nusigáilinti nugailėti, apgailėti: Sužinoję, kad kaimynas mirė, visi labai nusigáilino.
pagáilinti.

1. pagraudinti: Ona pliukšni – tik pagáilink ją, ir verkia. Ona, kad tik ko pasgáilina, tai ir apserga tuoj galva.

2. pagailėti, užjausti: Reikia žmogų, an bėdą papuolusį, pagáilinti. Kai kas tokiem nė nepagáilina, kad ir didžiausia nelaimė. Pasgailìnkie karaliūčios, kad nesgaili ožio barzdos.

3. parodyti ką nors, norint pagildyti kam širdį: Turėtų. geriaus padaboti. ir ne visoms varnoms savo piningus pagailinti.
prigáilinti

1. prigraudinti: Kai aš prigáilinau tada, žadėjos pastaisyt. Ką čia prisgáilinsi – numirusio neatraudosi.

2. prisimeilinti: Jis jai vėl prisigáilino.
sugáilinti. sugraudinti: Nudrėbė žodį, ir sugáilino širdį. Kai kitą pamatau verkiant, ir aš tuoj susgáilinu ir verkiu. Kieno gailinga širdis, tai greit susigáilina. Prispaudė ją prie krūtinės ir susigailinusiu balsu kalbėjo.
užgáilinti. suerzinti, sugraudinti: Šit ažgailinot ją – ir neverks da!. Jau kai užsigáilina verkt, tai nenumaldysi. Ažsigáilinai kai mažutė dėl šitos niekės. Pritark, tai da labiau užsigáilins, ir raudom galo nebebus. Jis tik užsigailino ir nepasakė nei žodžio.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>gáilinti, </b>-ina, -ino. gaĩlinti, gailìnti, -ìna, -ìno<br/>1. <span class="explanation">didinti gailestį, graudinti, virkdyti: </span> Šitokia savo kalba tu kitą tik labiau gáilini, o ne maldai. Neverk, motin, negáilink savo vaikų. Nebegáilink man širdies, ana jau ir taip sugelta. Niekas nenusega vainiko, negailina vestuvinėmis dainomis. Kogi jau čia gáilinies lygiai močiai numirus! Maldyk, tildyk, tai da labiau gáilinas. Lūpom juokias, ale širdy gáilinas. Išvažiuojant tep vargšelė pradėjo gailintis, nė žodžio ištart negalėjo. <br/>2. <span class="explanation">gailėti, užjausti: </span> Visi gáilina ją – kaip ji be vyro su mažais vaikais gyvens! Jie žmones labai gáilina. Geras buvo, visi jo gáilina. Vienas bara, antras gailina. Ir kaip jis gailino dešimtokų!. Aš labai gáilinuosi jam pinigų paskolinęs. Ko čia gáiliniesi, nesigáilink, vis tiek kitaip jau nebus. Ot gáilinuos, kad rugių nesuvežiau. Petro ji ir po šiai dienai gáilinas. Atkeliavusiejie į Ameriką lietuviai. gana vaiposi ir gailinasi. Motina savo vaikų gaĩlinos. Gailinaũs, graudenaus, kad aš jaunas ženijaus. <br/>3. <span class="explanation">daryti atgailą: </span> Graudžiai apverk savo paklydimus, gailinkis. <br/>4. <span class="explanation">apmaudą giežti, niršti: </span> Gailinas ant manęs. <br/>5. <span class="explanation">erzinti, gildyti kam širdį, dirgyti: </span> Sesuo gáilina mane, t. y. kvietką rodo, o neduoda. Ko čia ir gaĩlini be reikalo, vis tiek tu jam neduosi? Jie. vietoj vaisių nešančių darbų tikt tuščius pažadėjimus gailina. Apdare visados padorumą saugojo, nesgi plikų alkūnių, atdaros cacinės svietui negailino <span class="explanation"> (nerodė) </span>. Išsimanė rašyti ir it ką lig šiolei nežinomą gailinti. Gailino draugų akis savo gelumbiniais frenčiais. Pradės bobas gailinti skaisčiomis skaromis. <br/>6. <span class="explanation">malonėti, gailuoti, letenti: </span> Baltasnapis snapu gailina pataitę. Žąsinas žąsį gáilina, gal pradės dėti. Gaidys vištą gáilina. <br/><b>atsigáilinti</b> <span class="explanation">atsigailėti: </span> Barbutė atsigailinti negali, kad Petras pamišo. <br/><b>įgáilinti</b>. <span class="explanation">įvaryti gailestį: </span> Sūnus įgáilino, t. y. į gailestį įvarė. Tu nori ingáilinti, kad verktų. Kai vaikas įsigáilina, tai sunku numaldyti. Įsigailino mažutė – verkia ir verkia, vis šaukia mamą. Negi jaunoja, kad šit insgáilinai! Taip jau ana įsigáilino savo tėvo, kad baisu. Kad insigaĩlino, kai numirė jos motka, net apsirgo. <br/><b>išgáilinti</b>. <span class="explanation">iš gailesčio ką nors sugadinti, prarasti: </span> Išgailinta šviesios akys – neregi kelelio, išverkta jaunos dienos – nemeilus svietelis. <br/><b>nusigáilinti</b> <span class="explanation">nugailėti, apgailėti: </span> Sužinoję, kad kaimynas mirė, visi labai nusigáilino. <br/><b>pagáilinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pagraudinti: </span> Ona pliukšni – tik pagáilink ją, ir verkia. Ona, kad tik ko pasgáilina, tai ir apserga tuoj galva. <br/>2. <span class="explanation">pagailėti, užjausti: </span> Reikia žmogų, an bėdą papuolusį, pagáilinti. Kai kas tokiem nė nepagáilina, kad ir didžiausia nelaimė. Pasgailìnkie karaliūčios, kad nesgaili ožio barzdos. <br/>3. <span class="explanation">parodyti ką nors, norint pagildyti kam širdį: </span> Turėtų. geriaus padaboti. ir ne visoms varnoms savo piningus pagailinti. <br/><b>prigáilinti</b><br/>1. <span class="explanation">prigraudinti: </span> Kai aš prigáilinau tada, žadėjos pastaisyt. Ką čia prisgáilinsi – numirusio neatraudosi. <br/>2. <span class="explanation">prisimeilinti: </span> Jis jai vėl prisigáilino. <br/><b>sugáilinti</b>. <span class="explanation">sugraudinti: </span> Nudrėbė žodį, ir sugáilino širdį. Kai kitą pamatau verkiant, ir aš tuoj susgáilinu ir verkiu. Kieno gailinga širdis, tai greit susigáilina. Prispaudė ją prie krūtinės ir susigailinusiu balsu kalbėjo. <br/><b>užgáilinti</b>. <span class="explanation">suerzinti, sugraudinti: </span> Šit ažgailinot ją – ir neverks da!. Jau kai užsigáilina verkt, tai nenumaldysi. Ažsigáilinai kai mažutė dėl šitos niekės. Pritark, tai da labiau užsigáilins, ir raudom galo nebebus. Jis tik užsigailino ir nepasakė nei žodžio.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.