padziubėlis

Tai mažybinė, švelnesnė ar šiek tiek niekuojanti forma nuo žodžio „padūmėlis“ (storas, bukas pirštas, dažniausiai ant kojos). Nusako storą, nevikrų, nerangų pirštą (ypač ant kojos), kartais vartojama perkeltine prasme apie nerangų, nevikrų žmogų.

Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Peršalo metu kojos padziubėliai paraudo.“
2. Perkeltinė prasmė (niekuojanti):
„Jis griebė peilį savo padziubėliais.“ (apie nerangius pirštus)
„Nėr padziubėliui čia dūlėtis!“ (apie lėtą/nerangų žmogų).

Trumpai:
Terminas dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje su neigiamu atspalviu, pabrėžiant storą formą ar nerangumą.

Įrašas
Paaiškinimas	Tai mažybinė, švelnesnė ar šiek tiek niekuojanti forma nuo žodžio „padūmėlis“ (storas, bukas pirštas, dažniausiai ant kojos). Nusako storą, nevikrų, nerangų pirštą (ypač ant kojos), kartais vartojama perkeltine prasme apie nerangų, nevikrų žmogų. Pavyzdžiai: 1. Tiesioginė prasmė: „Peršalo metu kojos padziubėliai paraudo.“ 2. Perkeltinė prasmė (niekuojanti): „Jis griebė peilį savo padziubėliais.“ (apie nerangius pirštus) „Nėr padziubėliui čia dūlėtis!“ (apie lėtą/nerangų žmogų). Trumpai: Terminas dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje su neigiamu atspalviu, pabrėžiant storą formą ar nerangumą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.