dýžti, -ia, -ė (-o)
1. dirti, lupti: Rakalis dýžia kumelę, t. y. nuima skūrą. kapstyti, rausti: Varna dýžia sniegą.
2. plėšti, dėvėti, nešioti: Kad tik jis apsiauna batus, tai tol dýžia, kol nudyžia. Mantelį tu kasdien dýži. trinti, grumdyti: Sesuo dýžia rankose baltinius plaudama, t. y. trina.
3. mušti, perti, plakti: Reik paleistuvą su rykštėmis, su vyte dýžti, t. y. pliekti, mušti. Kad negaučio nu motynos dýžti. Dyžė jį be jokios mylaširdystės. | Kad aš tau dýšiu (kirsiu) į snukį, tai kaži kur nusirisi!. Tuodu vaikezai, kaip tik susieita, tujau ir dýžas.
4. srėbti, valgyti, kirsti: Anam ką padedi, tą dýža apsilaižydamas. Išalkę vyrai tik dýža bulvynę – nespėju nešti. Ėmiau dyžti tą putrą.
5. greitai, smarkiai eiti, traukti, keliauti: Nė kiek todėl nesiginčijęs, dyžiu į miesčiuką. Dýžiau penkias mylias į Priekulę. Jeigu bijai lytaus, tai dýžk namo. Pranis jau treji metai kaip dýža pas Mortą. Vaikai kožną dieną dýža į mokyklą. Ka vedu dýžėv iš tų kapų! | Oi, ka čia pradėjo tos mašinos dyžti (važinėti) !
6. smarkiai lyti: Rugpjūčio pabaigo [je] kaip pradėjo dyžti, kad ir akys apteko.
7. rūpintis, sielotis: Aš turiu dýžtis visu kuomi aplei gyvenimą, t. y. rūpintis ir darbuotis. Vaikis dýžės dýžės, kad padirbo blogai, t. y. krimtos.
8. ketinti, rengtis, taisytis: Kaimynas dýžos dýžos ir neprisidýžo tą darbą padirbti, t. y. baudės.
káilį (nùgarą) dýžti
1. mušti, perti: Jau Endrė bliauna, matyt, tėvas káilį dýža.
2. visaip varginti, išnaudoti: Svetimi visą gyvenimą ma [n] káilį dýžė, nabagei. Dýžė i dýžė jo nùgarą visi, kas norėjo, kaip mokėjo.
apdýžti. aplupti, apmušti: Apdýžau gerai vaiką, i pasitaisė.
įdýžti. įkirsti, prilupti: Įdýžė įdýžė ir paleido.
išdýžti
1. išperti: Ot, kad išdyžiau, tai išdyžiau!
2. išsrėbti, išvalgyti: Išdýžiau visą bliūdą putros. Jonas cielą bliūdą kankolynės išdýžė.
3. išeiti, ištraukti, išdrožti: Tėvas išdýžė į Kražius. Endrė į Kvėdarną išdýžė.
káilį (nùgarą) išdýžti išlupti, išperti: Išdýšiu aš tau nùgarą. Išdýšiu tau káilį, tai žinosi ganyti po muno avižas!
nudýžti
1. nudirti, nulupti: Senis nudýžė aviai skūrą. Arklį nudýžė.
2. nudėvėti, nunešioti: Apsiaustą tvirtą nudýžiau, t. y. nuplėšiau, nunešiojau. Tokie dar geri buvo drabužiai, taip greitai nudýžė. Kurpes jau visai nudýžiau, vos laikos. nuplėšti, nulaisinti (žemę): Ta žemė yra nudyžtà.
3. greitai nudirbti: Par vieną dieną visą lauką nudýžėm.
4. prilupti, primušti: Ana vaiką su rykšte nudýžė, t. y. nuplakė. Nudyžė piemenie užpakalį vėl lig mėlynių.
5. nueiti, nudrožti: Toks vyras už pusę dienos gali į Kalvariją nudýžti. Pėsčia nudýžiau ir pardyžiau.
káilį nudýžti prilupti, išperti: Ponas ir juokdamos tankiai nudyž kailį.
padýžti
1. atšipinti: Bene padýžei peiliuką į akmenį, kad ans nėko neima?
2. pasrėbti, pavalgyti: Jei jau padýžei, skubėk pri darbo. Padýžau kaip sens vyrs. Aš jau pasidýžiau.
3. pabėgti: Iš kariūmenės padýžė.
4. pavogti, nudžiauti: Tą peiliuką ans buvo padyžęs.
į kójas padýžti pabėgti, pasprukti: Padýžė į kójas.
pardýžti. pareiti, pardrožti: Iš Kalvarijos par kokias penkias valandas pardýžiau. Jau vėlai anie pardýžė.
pérsidyžti persivalgyti: Kaip priviriau roputynės su meisa, tai mano šeimyna i pársidyžė.
pridýžti.
1. prilupti, primušti: Pridýžė tą šunį, su koja prisimynus, o žąsiukus kaip pjovė, teip pjaun. Paėmęs pačią pridyžė pridyžė ir išginė.
2. prisrėbti, privalgyti: Tavo tas vaiks pridýžė putros i nuėjo gulti. Vaikai kiunkės prisidýžė i laksto sau. Gerai prisidýžk, kad lig vakaro užtektų.
3. prisirengti (ką daryti).
sudýžti. suvaikščioti: Naktį liuob du kartu sudýš į Prūsus.
uždýžti. užrėžti, užduoti: Kad aš tau uždýšiu, tai tu nesijodysi!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.