padyvyti

.
dỹvyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (дзiвiць). stebėtis: Nedyvyk, mamuže, ilgai sėdėjau. Nedyvyk, uošveli, ką ilgai geriam. Dỹvyjaus. Visi žmones dỹvijasi iš tokių tavo darbų. Nedỹvykis, ir pačiam gal taip atsitikti. Anas dỹvijas iš manę. Dỹvyjaus jo kalbai. O dyvijosi kiemo merguželės, dėl ko taip gražus muma (mudviejų) vainikelis. Dyvysitos judu iš dimnų daiktų. O anys, tai išgirdę, dyvijos ir, palikę jį, nuėjo.
apdỹvyti. stebintis apkalbėti: Sviets dar atsimena ir girdams apdyvija, ką darę jie drąsiai.
atidỹvyti

1. atsakyti į padyvijimą: Vienas padyvija, trys atadỹvija.

2. atsistebėti: Visi negalėjo atsidỹvyti jos tokiu pasielgimu. Negali atsidyvyt, iš kur te vidulaukyj tiek žmonių.
išsidỹvyti atsistebėti: Fricas negalėjo išsidyvyti, kaip jam galima buvo kelines apmainyti.
nudỹvyti.

1. nustebinti: Bet kas mane labiausiai nudyvija, tai kiemas ir pridaržė. nustebti: Dideliai nusidyvijo, pamačius iš savo krašto žmogų.

2. stebėjimusi pakenkti, pagadinti: Neduokit bobom vaikų nešiot – nudỹvys. Paršus gal nudỹvijo kas, kad nebauga.
padỹvyti

1. keistu palaikyti, pasistebėti (iš ko): Eik kaip nori apsidaręs, nėkas nepadyvys. Nepadỹvyk, kad aš taip maža nubrukiau [linų]. Nepadyvykit, kad aš taip linksmas. Prašom. mūsų patrovėlės nepadyvyt. Aš jį padyvijau ir pats pasidyvijau. Ponedie, gal pasidỹvijau kada, kad tu, vaikel, taip nedoras.

2. stebėjimu pakenkti: Bene tave kas padỹvijo.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>dỹvyti, </b>-ija (-yja), -ijo (-yjo) (дзiвiць). <span class="explanation">stebėtis: </span> Nedyvyk, mamuže, ilgai sėdėjau. Nedyvyk, uošveli, ką ilgai geriam. Dỹvyjaus. Visi žmones dỹvijasi iš tokių tavo darbų. Nedỹvykis, ir pačiam gal taip atsitikti. Anas dỹvijas iš manę. Dỹvyjaus jo kalbai. O dyvijosi kiemo merguželės, dėl ko taip gražus muma <span class="explanation"> (mudviejų) </span> vainikelis. Dyvysitos judu iš dimnų daiktų. O anys, tai išgirdę, dyvijos ir, palikę jį, nuėjo. <br/><b>apdỹvyti</b>. <span class="explanation">stebintis apkalbėti: </span> Sviets dar atsimena ir girdams apdyvija, ką darę jie drąsiai. <br/><b>atidỹvyti</b><br/>1. <span class="explanation">atsakyti į padyvijimą: </span> Vienas padyvija, trys atadỹvija. <br/>2. <span class="explanation">atsistebėti: </span> </span> Visi negalėjo atsidỹvyti jos tokiu pasielgimu. Negali atsidyvyt, iš kur te vidulaukyj tiek žmonių. <br/><b>išsidỹvyti</b> <span class="explanation">atsistebėti: </span> </span> Fricas negalėjo išsidyvyti, kaip jam galima buvo kelines apmainyti. <br/><b>nudỹvyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nustebinti: </span> Bet kas mane labiausiai nudyvija, tai kiemas ir pridaržė. <span class="explanation">nustebti: </span> Dideliai nusidyvijo, pamačius iš savo krašto žmogų. <br/>2. <span class="explanation">stebėjimusi pakenkti, pagadinti: </span> Neduokit bobom vaikų nešiot – nudỹvys. Paršus gal nudỹvijo kas, kad nebauga. <br/><b>padỹvyti</b><br/>1. <span class="explanation">keistu palaikyti, pasistebėti (iš ko): </span> Eik kaip nori apsidaręs, nėkas nepadyvys. Nepadỹvyk, kad aš taip maža nubrukiau [linų]. Nepadyvykit, kad aš taip linksmas. Prašom. mūsų patrovėlės nepadyvyt. Aš jį padyvijau ir pats pasidyvijau. Ponedie, gal pasidỹvijau kada, kad tu, vaikel, taip nedoras. <br/>2. <span class="explanation">stebėjimu pakenkti: </span> Bene tave kas padỹvijo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.