padvilti

.
vìlti, -ia (-a, vỹla, -sta, vẽla), výlė (-o. -ė).

1. teikti nepamatuotą tikėjimą kuo; duoti nerealių, apgaulingų, klastingų pažadų: Ans tik vìla tave, o nesižanys. Malavo, výlė, o neėmė (nevedė) . Jei nemylėjai, kam výlei? Nereikia vìlt, kad negalvoji išpildyt. Vylė, junkino ir traukė mani pri savęs. Kai aš nematau, daug mergelių vilì. Vylė našlys mergelę: – Eik, mergele, už manę. Ak, šelmi berneli, kam tu mane vili, jug aš žinau gerai, kad tu kitas myli. Vylė mano gražumėlis ir kaselių geltonumėlis. Tokie nes falšyvi apaštalai yra apieškojančiais (viliančiais) darbinykais, kurie persimaino ing apaštalus Christuso. Ižg tų teip pakvipusių bjaurųjų vaisių jų mokslo nevargiai pažysi pranašus vìliančius. Tosjau negėdžios akys, tos, kurios plėšė, rankos, tasja liežuvis viliąsis… pakels kančią ir korojimą, kurį nupelnė. Vỹžius, ragavimas, viliąsg lytėjimas (wiles gliteiimas). [Heretikai] nelaimiuos žmones vila ir išvadžioja, ateidami avių rūbe, bet vidurie būdami vilkais draskančiais. Piktieji ir viliąjie atskaluonys per švelniąsias kalbas savas ir palaiminimus išvadžioja širdis lėtųjų ir nekaltųjų žmonių. Būkiat darytojais žodžio ir nevienat tiektai klausytojais, vildami jus pačius. O Ieva nemeilinga, geriaus kad nebūtumei, ne kad mane viltumei. Rykštę rūstybės mano… giminėsp viliančiosp nusiųsi jį. Vieroj tikroj, meilėj nevilstančioj, tvirtoj kantrybėj.
viltinaĩ. Kad Jėzausp prisiartino, Judošius piktai sveikino, po tam viltinai bučiavo. Judošiau, peiksim tave amžinai, jog tu pardavei Jėzų viltinai.

2. tikėti, laukti: Viltas.
viltinaĩ. Su vilčia, viltinai. Koncertas pasisekė mūsų moksliškam jaunimui neviltinai gerai. Viliuosi, paduksį turiu. Abejoju, nesiviliu. Vilties, tikėtisi. Paikieji viliasi sapnais. Výlėsi visa nugalėti (nugalėsiąs). Kad ateis, aš výliaus. Nevìlkis ant anos – neleisim tekėti už tavę. Nesiviltas. Nesvýlei, ka priseis šitam krašte būt. Ana vis do vylės in manęs. Nesvìltas svečias buvo. Aš nesivyliau, kad taip bus. Nesvýliau, kad ponas atvažiuos. Vìlkias priviešėti. Aš an tavie výliaus, kad ateisi. Močiute, nesivilki be reikalo, – jokių turtų ji neturi. Ir jie viliasi daug laimėsią. Ji výlės ten paliksianti už žmoną, o neėmė. Ir J. Juška, ko niekas būtum nevýlęs [is],
brukte bruka mums tą atbulą rašymą. Būsimam vaikui labai daug reiškia ir tai, ką motina laukiamame laike jaučia, ko ji geidauja, ko ji viliasi. Ji man priminė mano mergautinių dienų svajones. Juk tiek viltasi iš gyvenimo! Ir norint rytojaus sulaukti viliuos, man liūdna ant saulės laidos. Ir žemėj nėr mums ko viltis, ir nėr danguj kam skųstis. Be reikalo įsiduodam į pavojų sugriešijimo, vildamos Viešpatį užlaikysiant mumis nu grieko. Jie pabėgdavo, vildamiesi rasią sau laisvesnį, geresnį gyvenimą. Viliamos, jog tus žodžius mūsų priimsiat ing savo širdis. Tad ko gera iš tokių bevilties? Ko gal vilties žmonės, nenoriantys Dievą pažinti, mylėti ir jam tarnauti? Svietas vylęs [is] gauti po smerčio gyvenimą. Pranašas parsergėjo jį, idant geriaus padėjime Dievo ne kaipo daugume vaisko viltųse. Jei vilamos ankstybos ir speiguotos žiemos, geriaus augymes palikti savo vietoj ežėse. Ko vėl reikia, adant ingytumbime tei, ko viliamės? Norint nei peklos bijočios, nebe dangaus vilčios, vienokiai dėl paties gerumo myliu Tavi. Reikia tada nuog Dievo viltisi ir tikėti visokiuose reikaluose pagalbos. O dūšia, kuri randyse tikra ir Dievu vilyse, išvysk Jezų, sūnų Dievo, teisingą krikščionių tėvą. Tuo pamokslu savo ragina Viešpats visus žodžio savo sakytojus, idant visur sėtų ir tenai, kur neviliasi vaisiaus nei derėjimo. Ir mes gėrybe tavo viliamėse, jog bažnyčioje tavo stosimėse. Duok mums, Jezau, karščiaus tau tikėti, duok tavim vilties ir tavi mylėti. Kodrin patys vilamės viduje tokio smurto? Ižg kur tai auga? Viluos, jogei mūka Jo, sujungta su nekaltybe Jo, apturės dėl munęs atleidimą visų griekų muno. Nevilkis ant kito kasymo, jei savo nagų neturi. Nevìlkis ubago malda. Nesvìlk in kūmos rūbelių – turėk savo. Nėr ko vìlties iš ubago terbos.
nesiviltaĩ. Gal rastum teip atsitiks, kad mirsi nesviltai. Užpuolė nesiviltai ant šv. Tėvo.
nesiviltinaĩ.

3. stengtis apgaulingai išgauti, išvilioti: Vils vils nuo ano taboką. Ans výlė výlė, kol išvýlė pinigus, t. y. kol išgavo.
apvìlti, àpvilia (àpvila, -sta. àpvela). apvýlė (-o).

1. nepateisinti vilčių: Šis lūkuriavimas neapvýlė. Lietuvos valdovas neapvilia draugų, kurie juo pasitiki. Vilčių tikrų ir nopviliamų tikimės ir viliamės nuog Dievo savu metu apturėti. Tasai vel tikėjimas… vienokig yra tikras ir neapvilą̃s. Bet tikėjimas visatimės yr nopvilą̃s. Dievas nei pats negali būt apviltu, nei mus apvilti. Mus svajonės apvils, ir mums laimė meluos. Merga bernu apsivýlė. Apsivylusi jaunikiu, kaip ir savo idealu apsivylusi Jadvyga bėgo greitai namon. Geriau neprieštarauk man, kad neapsiviltai savo visagaliu Dievu. Negera būtų, jei mes apsiviltume visuomenės duosnumu. Labai man skaudu, kad apsivyliau. Sakau jums, jog veltuo dūksėsitės, apsivilsite besivildami, neparmaldausite Dievo.

2. apgauti, suklaidinti: Aprikinu, apviliu. Apviliąs, apgaunąs. Moniju, apviliu. Apvýlė jis mane, t. y. apgavo. Sakyk, ženteli, ar neapvilsi? Sūnus razsakė, kab anas juos. apvýlė. Perkasė darže žemę giliai po kelissyk, bet lobio nerado ir pūrijo ant tėvo, kad juos apvylė. Teneapvilia manęs velnias ir jo pasalumas. Gerodas buvo apviltas nuog išmintingųjų. Kad tada Herodas išvydo, jog jį apvylė išmintingi, apsirūstavo labai. Vienok tat… visiems užu tikra buvo, o kunigus apivylė. Kas numano apie save, kaip būtų esąs kuo, būdamas nieku (išmanyk, iž savęs paties), save patį apvilia. Apvilia jis tatai, ko ieškote, melas tatai yra, ko ieškote. Nes tasai misernas pasaulis neest niekas kito, tiektai kokios falšyvos, drumsčios, vilnijančios, mainančios ir… kiekvieną apviliančios marios. Pamokslas Viešpaties Christaus iž Dievo, tatai yra, tikras ir nopviląs buvo. Tarnavau tau už Rachelę, kodėl gi tada apvylei mane?
apviltinai. Pas sultoną pasiuntė siuntinus pranešdamas, kur praeinančių pasaliai, apviltinai laukti. Tatai yra ženklas tikras, neapsiviliamas. Norint mūsų visi pajautimai… apsivilia, tad mes vienok daugesn tikime girdėjimui ir žodžiui Dievo. Kursai būdamas protu Dievo ir tiesa nei patis apviltis, nei ko kito apvilt negal. suvedžioti, prigauti: Nesusdėdinėj su itais bernais, bo any [s] tavę apvil̃s. Teismas paskatino ir kitas apviltas mergaites ieškoti teisybės. Ieško malonumų, àpvila ne vieną širdelę.
įvìlti, į̃vilia, įvýlė (į̃vilė).

1. nepateisinti vilčių, apvilti. .

2. pasikliauti, įsitikėti: Ir taip jį pamylėjo, taip insivilė, kad visame ant jo atsidėjo kunigaikštis. Bijokias visu bjauriausio nupuolimo ir paklydimo, noris gyventumi ir tarp aniolų, jei par daug savim įsivilsi!

3. apgaulingais pažadais suteikti viltį, tikėjimą: Zimagorai moka žmogų įvìlti, kol gauna paskolinti piningų. Oi, piršly malagiau, mergelę įvýlei, berneliuo įgyrei.

4. įvilioti: Įvìlti į pinkles.
išvìlti, ìšvilia, išvýlė (-o. ìšvilė).

1. viliojant išgauti, išvilioti: Sūnus ìšvila pinigus nuo (iš) anytos. Marti drabužius išvýlė, t. y. išgavo. Išvýliau aš nuo (iš) uošvio arklį, t. y. išmasinau. Norėjo išvilti arklį, bet aš nesidaviau apmauti (apgauti). Kokio gobštumo boba – išvýlė iš seserų, ką tik galėjo. Mala kala, senam apsuka galvą, išvila ko nors i paliekta. Anas važinėj [o] jop kokius metus, koleik jamp išvýlė, kokių anas botstvų (turtų) turi. Tol los, kol pinigus išvil̃s. Mat ir nuo mamos pinigų išvylė? O dar juodesnius [takelius] numinsiu, kol iš močiutės išvilsiu. Piršlys takelius sumynė, kol muni jauną išvylė.

2. suvilioti, sugundyti iš kur išeiti: Giedra kad jauno pavasario diena vaikus iš gryčių išvylė lik vieno. Ir ìšvilė seserėlę iš aukštos klėtelės.

3. prarasti viltį, nusivilti.

4. apsigauti. .
nuvìlti, nùvilia (-sta;), nuvýlė (-o).

1. nepateisinti vilčių, nesuteikti, ko viltasi, apvilti: Garsus profesoriaus vardas greitai mus nuvylė, nors savo paskaitose jis duodavo ir faktų, ir medžiagos pagalvoti. Nutarė jis tėvynei paaukoti savo nuviltus jausmus ir darbuotis jos atgimimui. | Jis niekada nepadrąsys, ale da labiau nùvilia. O Gervė tuo tarpu, Svirplį atradusi, savo jam širdį nuviltą išliejo. Lietuvos veikėjas nusivýlęs gyvenimu. Mergelės ne kartą nusìvilia savo mylimų bernelių meile. Vyliaus ir nusivýliau. Nusivýliau: laukiau, o neįvyko. Aš nusivýliau ant tavęs, kad tu man prižadėjai, o nedavei. Tu, jeigu patikėsi jam, nusivìlsi.

2. netesėti pažado, apgauti: Jis mane nuvylė žadėdamas duoti šieno, o nedavė. Ateis! Ji nenorės kunigo nuvilti: taip gražiai jis prašė! Kam reik nuvilti žmogų. Nuvýlė mergelką – neėmė. Daug sykių nuovylei muni, daug sykių užrūstinai muni ant savęs. Ana nuvylė mane, t. y. vylį padarė. Gegužė juos. gudriai nuvylus, pakukavus tankiai nusikvatoja. Karvedys norėjo kunego valdžią įgauti ir į viešpačius įsikelti, bet gudrio kunego negalėjo nuvilti. Tris kartus mane nuvylei. apsigauti, klaidingai palaikyti ką kuo: Aplam galiamas [žirnikas kudlotasis] nuosivilti ant žirniko leišio.

3. pasitikėti kuo, pasikliauti, nusitikėti: Mažu piemeniu nėr ko nusivìlti – reik pačiam ganyti. Nenusivìlkiat ant Amerikos. Vaikuo davei žodį, juo turì laikyti – anie [apgautì] nusìvila labai. Sviečija tikros teisybės nežinodamys, bet tiktai ant kitų žodžio nusivylusys. Bus nuog manęs žodis Viešpaties šlovintas, nuvylęse anu, stosius patvirtintas. Padūkęs žmogus, kurs pramonia savo gyven, nuvylęs [is] lobiu, kurį gavo. Nusivylė ant kits kito kaip Mikužio tekiai – i visos avys bergždžios paliko (pasitikėjo vienas kitu, o darbas liko nepadarytas) .
pavìlti, pàvilia (-sta), pavýlė (pàvilė).

1. sukelti palankumą sau, patraukti, pavilioti: Ir berniukai nepagirti, kad mergaites nor pavìlti. Kūryba pavilsta žmogų.

2. kurį laiką apgaudinėti.

3. tikėtis, viltis: Kai namo ejo, tai mislijo, kad diedas vaiką atneš, o diedas pasvilė an jos.

4. kiek nusivilti, jaustis nusivylusiam. .
padvìlti, pàdvilia, padvýlė. apvilti, apgauti: Ponas padvýlė tave. Lapė padvylė vilką.
privìlti, prìvilia (prìvila. privỹla; -sta), privýlė (-o, privýlo).

1. privilioti: Matonijo, kol privýlė prie savęs aną mergą, t. y. primasino, kol gavo. Ana privýlė mane – ir neblaiko, muša mane. Jaunas bernelis privilo ir vainikėlį nuėmė. Oi tik privylė mane bernelis savo didžiais dvareliais ir meiliais žodeliais. Mane bernelis privylė, gelsvą kaselę išpynė. Juodus takelius pramyniau, kolei mergelę privyliau. Obuolėlį nuskinsiu ir bernelį privilsiu. Berneliai nepagirti, kad mergeles nor privilti. | [Degąs mėšlas] privila pri švelnų šaknelių peles ir kurmius.
priviltinaĩ. sugundyti, suvilioti: Ir ansai obuolys rojuje, veline, geras bu [v] o, kuriuo tu privýlei gimdytojus mūsų. Ir Adomas nebuvo priviltas. Žaltys mane šiteipo prigavo (privylė), jog valgiau. O Jezus atsakydamas tarė jiems: Dabokitės, kad jūsų kas nepriviltų.

2. apgauti, suklaidinti (ppr. žodžiais ar darbais): Priviliu, prigaunu. Privýlei vieną sykį, jau daugiau nebgausi pažyčioti nuo manęs. Sviets, kaip lapė, mok privìlti. Papasakojo broliu [i],
kap jai buvo in kelio, kap ją viedma privýlė. Privýlė mañ’ su pinigais. Jis buvo jos pirmoji auka, kurį ji privylė, o paskiaus išjuokė. Mes stovėsim drąsiai, tvirtai kaipo mūrai pilės, juoda žemė teprarytų tą, kurs būt privylęs! Tada regėdamas, jog buvo nuo išmintingųjų priviltas, apsirūstino labai. Dievas teisus est, o niekad neest priviliami šventi žodžiai jo. Tuose paskutiniuose amžiuose rastis turėjo tūleropi falšyvieji pranašai ir privilt daug žmonių. Jei tarysime, jog grieko neturime, mus pačius privilame ir tiesos mūspi nėra. Ne dovanomis ant to gyvenimo artimas savo privylė artimą. Herodas, po tam regėdamas, jog nuog išmintingųjų prieviltas buvo, didei apsinirto. Priviliu, apgaunu. Negeidauk jos grožybės širdyje savo, ir teneprivilia tave jos akių vokai.
priviltinaĩ. Atejo bendragimys tavo priviltinai ir paėmė palaiminimą tavo. Id neturėtų savo valios čertas niekados. Id ant tos žemybės priviltinai nesiaustų.
priviliamaĩ. Dvasia šventa, teip kaip Jonas šventas pasviečijo, nepriviliamai parodė, kad tatai jau yr tasai, kursai mumus iž seno buvo žadėtas, o jog jau atejo ant ižganymo ir ant viso gero mūsų.
priviliančiai. Tikrai nepriviliančiai draugystę vienybėj su juo turim. O tatai teipag jau tikrai o nepriviliančiai žinai. Prisivìlstu (leidžiuosi suklaidinamas) . suvedžioti: Bernas mergą privýlė.

3. pakankamai ilgai tikėtis, viltis.

4. nusivilti: Ana prisivýlė. Čionai dabar tikrai tavi žada, jog ant to nieko neprisivilsi, nes įeisi ing karalystę jo šventą.
suvìlti, sùvilia, suvýlė (suvilo).

1. patraukti, sužavėti: Suvýlei tu mane savo gražumu.

2. apgauti, apvilti: Jokūbas suvylė brolį savo par apgavimą. Tu mane suvýlei, t. y. apgavai, antrą sykį nebgaliu viltis, tikėti. Jautėsi kadai ją suvedžiojęs, suvylęs ir pats apsivylęs. Tapau gyvenimo takų suviltas. Kalnai savo atstumu dar dažniau suvilia negu vanduo. suvedžioti: Sugaus tą žuvelę – prieš vandenį plaukia, suvils tą mergelę, ką bernelio klauso. Kam tu, berneli, mani suvilai?

3. nusivilti. .
užvìlti, ùžvilia, užvýlė (užvýlo). nuvilti:

1. Žmonės juo pasitiki, jis negali jų užvilti! Tik vieno man gaila: užviltos vilties, kad tėvą atrasiąs tikėjos sūnus! Šilaikiniai dalykai… tankiausiai užvilia tuos, kurie ant jų viltį padeda. „Aušra“ neužvils mūsų lūkesčių.
užviltinaĩ. Prakeiktas, kursai daro V [iešpa] ties darbą užviltinai. Anas greit užsivýlė šita draugyste. Ažsivýlė mumim. Žinome neužsivilsią savo lūkestyje atsiuntimo iš visų kraštų Lietuvos genčiažyminių aprašymų lietuvių genties. | Išsiblaivę, su užsivylusia širdimi, nebegalėdami nieko idealizuoti ir pasijutę patys silpni esą, ištarė tuomet tuos liūdnus žodžius.

2. Ans y [ra] muni tiek užvýlęs. Ažvìlt žmogaus nereikia, neimsi – pasakyk. Argi aš galėjau pamislyt, kad anas mañ' ažvil̃s, ir da brolis! Užvýlau jumienai. Vieną dieną pažadėjo vietą automobilyje – užvylė. Nevertai kurie ima komuniją, tie Kristų ažuvilia kaipo Judošius.
užvilamai. Neužvilamai, neabejojamai, tikrai. suvedžioti: Nora užvìlti mergaitę, o žanytis ans nenora.

3. Užsìvilia [vaikas],
negauna i rėkia. Nekokia mano sveikata, par daug neažsivìlkite. Munim neužsivìlk, aš to neišpildysu.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>vìlti, </b>-ia (-a, vỹla, -sta, vẽla), výlė (-o. -ė). <br/>1. <span class="explanation">teikti nepamatuotą tikėjimą kuo; duoti nerealių, apgaulingų, klastingų pažadų: </span> Ans tik vìla tave, o nesižanys. Malavo, výlė, o neėmė <span class="explanation"> (nevedė) </span>. Jei nemylėjai, kam výlei? Nereikia vìlt, kad negalvoji išpildyt. Vylė, junkino ir traukė mani pri savęs. Kai aš nematau, daug mergelių vilì. Vylė našlys mergelę: – Eik, mergele, už manę. Ak, šelmi berneli, kam tu mane vili, jug aš žinau gerai, kad tu kitas myli. Vylė mano gražumėlis ir kaselių geltonumėlis. Tokie nes falšyvi apaštalai yra apieškojančiais (viliančiais) darbinykais, kurie persimaino ing apaštalus Christuso. Ižg tų teip pakvipusių bjaurųjų vaisių jų mokslo nevargiai pažysi pranašus vìliančius. Tosjau negėdžios akys, tos, kurios plėšė, rankos, tasja liežuvis viliąsis… pakels kančią ir korojimą, kurį nupelnė. Vỹžius, ragavimas, viliąsg lytėjimas (wiles gliteiimas). [Heretikai] nelaimiuos žmones vila ir išvadžioja, ateidami avių rūbe, bet vidurie būdami vilkais draskančiais. Piktieji ir viliąjie atskaluonys per švelniąsias kalbas savas ir palaiminimus išvadžioja širdis lėtųjų ir nekaltųjų žmonių. Būkiat darytojais žodžio ir nevienat tiektai klausytojais, vildami jus pačius. O Ieva nemeilinga, geriaus kad nebūtumei, ne kad mane viltumei. Rykštę rūstybės mano… giminėsp viliančiosp nusiųsi jį. Vieroj tikroj, meilėj nevilstančioj, tvirtoj kantrybėj. <br/><b>viltinaĩ</b></b>. Kad Jėzausp prisiartino, Judošius piktai sveikino, po tam viltinai bučiavo. Judošiau, peiksim tave amžinai, jog tu pardavei Jėzų viltinai. <br/>2. <span class="explanation">tikėti, laukti: </span> Viltas. <br/><b>viltinaĩ</b></b>. Su vilčia, viltinai. Koncertas pasisekė mūsų moksliškam jaunimui neviltinai gerai. Viliuosi, paduksį turiu. Abejoju, nesiviliu. Vilties, tikėtisi. Paikieji viliasi sapnais. Výlėsi visa nugalėti (nugalėsiąs). Kad ateis, aš výliaus. Nevìlkis ant anos – neleisim tekėti už tavę. Nesiviltas. Nesvýlei, ka priseis šitam krašte būt. Ana vis do vylės in manęs. Nesvìltas svečias buvo. Aš nesivyliau, kad taip bus. Nesvýliau, kad ponas atvažiuos. Vìlkias priviešėti. Aš an tavie výliaus, kad ateisi. Močiute, nesivilki be reikalo, – jokių turtų ji neturi. Ir jie viliasi daug laimėsią. Ji výlės ten paliksianti už žmoną, o neėmė. Ir J. Juška, ko niekas būtum nevýlęs [is], brukte bruka mums tą atbulą rašymą. Būsimam vaikui labai daug reiškia ir tai, ką motina laukiamame laike jaučia, ko ji geidauja, ko ji viliasi. Ji man priminė mano mergautinių dienų svajones. Juk tiek viltasi iš gyvenimo! Ir norint rytojaus sulaukti viliuos, man liūdna ant saulės laidos. Ir žemėj nėr mums ko viltis, ir nėr danguj kam skųstis. Be reikalo įsiduodam į pavojų sugriešijimo, vildamos Viešpatį užlaikysiant mumis nu grieko. Jie pabėgdavo, vildamiesi rasią sau laisvesnį, geresnį gyvenimą. Viliamos, jog tus žodžius mūsų priimsiat ing savo širdis. Tad ko gera iš tokių bevilties? Ko gal vilties žmonės, nenoriantys Dievą pažinti, mylėti ir jam tarnauti? Svietas vylęs [is] gauti po smerčio gyvenimą. Pranašas parsergėjo jį, idant geriaus padėjime Dievo ne kaipo daugume vaisko viltųse. Jei vilamos ankstybos ir speiguotos žiemos, geriaus augymes palikti savo vietoj ežėse. Ko vėl reikia, adant ingytumbime tei, ko viliamės? Norint nei peklos bijočios, nebe dangaus vilčios, vienokiai dėl paties gerumo myliu Tavi. Reikia tada nuog Dievo viltisi ir tikėti visokiuose reikaluose pagalbos. O dūšia, kuri randyse tikra ir Dievu vilyse, išvysk Jezų, sūnų Dievo, teisingą krikščionių tėvą. Tuo pamokslu savo ragina Viešpats visus žodžio savo sakytojus, idant visur sėtų ir tenai, kur neviliasi vaisiaus nei derėjimo. Ir mes gėrybe tavo viliamėse, jog bažnyčioje tavo stosimėse. Duok mums, Jezau, karščiaus tau tikėti, duok tavim vilties ir tavi mylėti. Kodrin patys vilamės viduje tokio smurto? Ižg kur tai auga? Viluos, jogei mūka Jo, sujungta su nekaltybe Jo, apturės dėl munęs atleidimą visų griekų muno. Nevilkis ant kito kasymo, jei savo nagų neturi. Nevìlkis ubago malda. Nesvìlk in kūmos rūbelių – turėk savo. Nėr ko vìlties iš ubago terbos. <br/><b>nesiviltaĩ</b>. Gal rastum teip atsitiks, kad mirsi nesviltai. Užpuolė nesiviltai ant šv. Tėvo. <br/><b>nesiviltinaĩ</b>. <br/>3. <span class="explanation">stengtis apgaulingai išgauti, išvilioti: </span> Vils vils nuo ano taboką. Ans výlė výlė, kol išvýlė pinigus, t. y. kol išgavo. <br/><b>apvìlti, </b>àpvilia (àpvila, -sta. àpvela). apvýlė (-o). <br/>1. <span class="explanation">nepateisinti vilčių: </span> Šis lūkuriavimas neapvýlė. Lietuvos valdovas neapvilia draugų, kurie juo pasitiki. Vilčių tikrų ir nopviliamų tikimės ir viliamės nuog Dievo savu metu apturėti. Tasai vel tikėjimas… vienokig yra tikras ir neapvilą̃s. Bet tikėjimas visatimės yr nopvilą̃s. Dievas nei pats negali būt apviltu, nei mus apvilti. Mus svajonės apvils, ir mums laimė meluos. Merga bernu apsivýlė. Apsivylusi jaunikiu, kaip ir savo idealu apsivylusi Jadvyga bėgo greitai namon. Geriau neprieštarauk man, kad neapsiviltai savo visagaliu Dievu. Negera būtų, jei mes apsiviltume visuomenės duosnumu. Labai man skaudu, kad apsivyliau. Sakau jums, jog veltuo dūksėsitės, apsivilsite besivildami, neparmaldausite Dievo. <br/>2. <span class="explanation">apgauti, suklaidinti: </span> Aprikinu, apviliu. Apviliąs, apgaunąs. Moniju, apviliu. Apvýlė jis mane, t. y. apgavo. Sakyk, ženteli, ar neapvilsi? Sūnus razsakė, kab anas juos. apvýlė. Perkasė darže žemę giliai po kelissyk, bet lobio nerado ir pūrijo ant tėvo, kad juos apvylė. Teneapvilia manęs velnias ir jo pasalumas. Gerodas buvo apviltas nuog išmintingųjų. Kad tada Herodas išvydo, jog jį apvylė išmintingi, apsirūstavo labai. Vienok tat… visiems užu tikra buvo, o kunigus apivylė. Kas numano apie save, kaip būtų esąs kuo, būdamas nieku (išmanyk, iž savęs paties), save patį apvilia. Apvilia jis tatai, ko ieškote, melas tatai yra, ko ieškote. Nes tasai misernas pasaulis neest niekas kito, tiektai kokios falšyvos, drumsčios, vilnijančios, mainančios ir… kiekvieną apviliančios marios. Pamokslas Viešpaties Christaus iž Dievo, tatai yra, tikras ir nopviląs buvo. Tarnavau tau už Rachelę, kodėl gi tada apvylei mane? <br/><b>apviltinai</b>. Pas sultoną pasiuntė siuntinus pranešdamas, kur praeinančių pasaliai, apviltinai laukti. Tatai yra ženklas tikras, neapsiviliamas. Norint mūsų visi pajautimai… apsivilia, tad mes vienok daugesn tikime girdėjimui ir žodžiui Dievo. Kursai būdamas protu Dievo ir tiesa nei patis apviltis, nei ko kito apvilt negal. <span class="explanation">suvedžioti, prigauti: </span> Nesusdėdinėj su itais bernais, bo any [s] tavę apvil̃s. Teismas paskatino ir kitas apviltas mergaites ieškoti teisybės. Ieško malonumų, àpvila ne vieną širdelę. <br/><b>įvìlti, </b>į̃vilia, įvýlė (į̃vilė). <br/>1. <span class="explanation">nepateisinti vilčių, apvilti. </span>. <br/>2. <span class="explanation">pasikliauti, įsitikėti: </span> Ir taip jį pamylėjo, taip insivilė, kad visame ant jo atsidėjo kunigaikštis. Bijokias visu bjauriausio nupuolimo ir paklydimo, noris gyventumi ir tarp aniolų, jei par daug savim įsivilsi! <br/>3. <span class="explanation">apgaulingais pažadais suteikti viltį, tikėjimą: </span> Zimagorai moka žmogų įvìlti, kol gauna paskolinti piningų. Oi, piršly malagiau, mergelę įvýlei, berneliuo įgyrei. <br/>4. <span class="explanation">įvilioti: </span> Įvìlti į pinkles. <br/><b>išvìlti, </b>ìšvilia, išvýlė (-o. ìšvilė). <br/>1. <span class="explanation">viliojant išgauti, išvilioti: </span> Sūnus ìšvila pinigus nuo (iš) anytos. Marti drabužius išvýlė, t. y. išgavo. Išvýliau aš nuo (iš) uošvio arklį, t. y. išmasinau. Norėjo išvilti arklį, bet aš nesidaviau apmauti (apgauti). Kokio gobštumo boba – išvýlė iš seserų, ką tik galėjo. Mala kala, senam apsuka galvą, išvila ko nors i paliekta. Anas važinėj [o] jop kokius metus, koleik jamp išvýlė, kokių anas botstvų <span class="explanation"> (turtų) </span> turi. Tol los, kol pinigus išvil̃s. Mat ir nuo mamos pinigų išvylė? O dar juodesnius [takelius] numinsiu, kol iš močiutės išvilsiu. Piršlys takelius sumynė, kol muni jauną išvylė. <br/>2. <span class="explanation">suvilioti, sugundyti iš kur išeiti: </span> Giedra kad jauno pavasario diena vaikus iš gryčių išvylė lik vieno. Ir ìšvilė seserėlę iš aukštos klėtelės. <br/>3. <span class="explanation">prarasti viltį, nusivilti. </span> <br/>4. <span class="explanation">apsigauti. </span>. <br/><b>nuvìlti, </b>nùvilia (-sta;), nuvýlė (-o). <br/>1. <span class="explanation">nepateisinti vilčių, nesuteikti, ko viltasi, apvilti: </span> Garsus profesoriaus vardas greitai mus nuvylė, nors savo paskaitose jis duodavo ir faktų, ir medžiagos pagalvoti. Nutarė jis tėvynei paaukoti savo nuviltus jausmus ir darbuotis jos atgimimui. | Jis niekada nepadrąsys, ale da labiau nùvilia. O Gervė tuo tarpu, Svirplį atradusi, savo jam širdį nuviltą išliejo. Lietuvos veikėjas nusivýlęs gyvenimu. Mergelės ne kartą nusìvilia savo mylimų bernelių meile. Vyliaus ir nusivýliau. Nusivýliau: laukiau, o neįvyko. Aš nusivýliau ant tavęs, kad tu man prižadėjai, o nedavei. Tu, jeigu patikėsi jam, nusivìlsi. <br/>2. <span class="explanation">netesėti pažado, apgauti: </span> Jis mane nuvylė žadėdamas duoti šieno, o nedavė. Ateis! Ji nenorės kunigo nuvilti: taip gražiai jis prašė! Kam reik nuvilti žmogų. Nuvýlė mergelką – neėmė. Daug sykių nuovylei muni, daug sykių užrūstinai muni ant savęs. Ana nuvylė mane, t. y. vylį padarė. Gegužė juos. gudriai nuvylus, pakukavus tankiai nusikvatoja. Karvedys norėjo kunego valdžią įgauti ir į viešpačius įsikelti, bet gudrio kunego negalėjo nuvilti. Tris kartus mane nuvylei. <span class="explanation">apsigauti, klaidingai palaikyti ką kuo: </span> Aplam galiamas [žirnikas kudlotasis] nuosivilti ant žirniko leišio. <br/>3. <span class="explanation">pasitikėti kuo, pasikliauti, nusitikėti: </span> Mažu piemeniu nėr ko nusivìlti – reik pačiam ganyti. Nenusivìlkiat ant Amerikos. Vaikuo davei žodį, juo turì laikyti – anie [apgautì] nusìvila labai. Sviečija tikros teisybės nežinodamys, bet tiktai ant kitų žodžio nusivylusys. Bus nuog manęs žodis Viešpaties šlovintas, nuvylęse anu, stosius patvirtintas. Padūkęs žmogus, kurs pramonia savo gyven, nuvylęs [is] lobiu, kurį gavo. Nusivylė ant kits kito kaip Mikužio tekiai – i visos avys bergždžios paliko <span class="explanation"> (pasitikėjo vienas kitu, o darbas liko nepadarytas) </span>. <br/><b>pavìlti, </b>pàvilia (-sta), pavýlė (pàvilė). <br/>1. <span class="explanation">sukelti palankumą sau, patraukti, pavilioti: </span> Ir berniukai nepagirti, kad mergaites nor pavìlti. Kūryba pavilsta žmogų. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką apgaudinėti. </span> <br/>3. <span class="explanation">tikėtis, viltis: </span> Kai namo ejo, tai mislijo, kad diedas vaiką atneš, o diedas pasvilė an jos. <br/>4. <span class="explanation">kiek nusivilti, jaustis nusivylusiam. </span>. <br/><b>padvìlti, </b>pàdvilia, padvýlė. <span class="explanation">apvilti, apgauti: </span> Ponas padvýlė tave. Lapė padvylė vilką. <br/><b>privìlti, </b>prìvilia (prìvila. privỹla; -sta), privýlė (-o, privýlo). <br/>1. <span class="explanation">privilioti: </span> Matonijo, kol privýlė prie savęs aną mergą, t. y. primasino, kol gavo. Ana privýlė mane – ir neblaiko, muša mane. Jaunas bernelis privilo ir vainikėlį nuėmė. Oi tik privylė mane bernelis savo didžiais dvareliais ir meiliais žodeliais. Mane bernelis privylė, gelsvą kaselę išpynė. Juodus takelius pramyniau, kolei mergelę privyliau. Obuolėlį nuskinsiu ir bernelį privilsiu. Berneliai nepagirti, kad mergeles nor privilti. | [Degąs mėšlas] privila pri švelnų šaknelių peles ir kurmius. <br/><b>priviltinaĩ</b></b>. <span class="explanation">sugundyti, suvilioti: </span> Ir ansai obuolys rojuje, veline, geras bu [v] o, kuriuo tu privýlei gimdytojus mūsų. Ir Adomas nebuvo priviltas. Žaltys mane šiteipo prigavo (privylė), jog valgiau. O Jezus atsakydamas tarė jiems: Dabokitės, kad jūsų kas nepriviltų. <br/>2. <span class="explanation">apgauti, suklaidinti (ppr. žodžiais ar darbais): </span> Priviliu, prigaunu. Privýlei vieną sykį, jau daugiau nebgausi pažyčioti nuo manęs. Sviets, kaip lapė, mok privìlti. Papasakojo broliu [i], kap jai buvo in kelio, kap ją viedma privýlė. Privýlė mañ’ su pinigais. Jis buvo jos pirmoji auka, kurį ji privylė, o paskiaus išjuokė. Mes stovėsim drąsiai, tvirtai kaipo mūrai pilės, juoda žemė teprarytų tą, kurs būt privylęs! Tada regėdamas, jog buvo nuo išmintingųjų priviltas, apsirūstino labai. Dievas teisus est, o niekad neest priviliami šventi žodžiai jo. Tuose paskutiniuose amžiuose rastis turėjo tūleropi falšyvieji pranašai ir privilt daug žmonių. Jei tarysime, jog grieko neturime, mus pačius privilame ir tiesos mūspi nėra. Ne dovanomis ant to gyvenimo artimas savo privylė artimą. Herodas, po tam regėdamas, jog nuog išmintingųjų prieviltas buvo, didei apsinirto. Priviliu, apgaunu. Negeidauk jos grožybės širdyje savo, ir teneprivilia tave jos akių vokai. <br/><b>priviltinaĩ</b></b>. Atejo bendragimys tavo priviltinai ir paėmė palaiminimą tavo. Id neturėtų savo valios čertas niekados. Id ant tos žemybės priviltinai nesiaustų. <br/><b>priviliamaĩ</b>. Dvasia šventa, teip kaip Jonas šventas pasviečijo, nepriviliamai parodė, kad tatai jau yr tasai, kursai mumus iž seno buvo žadėtas, o jog jau atejo ant ižganymo ir ant viso gero mūsų. <br/><b>priviliančiai</b>. Tikrai nepriviliančiai draugystę vienybėj su juo turim. O tatai teipag jau tikrai o nepriviliančiai žinai. Prisivìlstu <span class="explanation"> (leidžiuosi suklaidinamas) </span>. <span class="explanation">suvedžioti: </span> </span> </span> Bernas mergą privýlė. <br/>3. <span class="explanation">pakankamai ilgai tikėtis, viltis. </span> <br/>4. <span class="explanation">nusivilti: </span> Ana prisivýlė. Čionai dabar tikrai tavi žada, jog ant to nieko neprisivilsi, nes įeisi ing karalystę jo šventą. <br/><b>suvìlti, </b>sùvilia, suvýlė (suvilo). <br/>1. <span class="explanation">patraukti, sužavėti: </span> Suvýlei tu mane savo gražumu. <br/>2. <span class="explanation">apgauti, apvilti: </span> Jokūbas suvylė brolį savo par apgavimą. Tu mane suvýlei, t. y. apgavai, antrą sykį nebgaliu viltis, tikėti. Jautėsi kadai ją suvedžiojęs, suvylęs ir pats apsivylęs. Tapau gyvenimo takų suviltas. Kalnai savo atstumu dar dažniau suvilia negu vanduo. <span class="explanation">suvedžioti: </span> </span> </span> Sugaus tą žuvelę – prieš vandenį plaukia, suvils tą mergelę, ką bernelio klauso. Kam tu, berneli, mani suvilai? <br/>3. <span class="explanation">nusivilti. </span>. <br/><b>užvìlti, </b>ùžvilia, užvýlė (užvýlo). nuvilti: <br/>1. Žmonės juo pasitiki, jis negali jų užvilti! Tik vieno man gaila: užviltos vilties, kad tėvą atrasiąs tikėjos sūnus! Šilaikiniai dalykai… tankiausiai užvilia tuos, kurie ant jų viltį padeda. „Aušra“ neužvils mūsų lūkesčių. <br/><b>užviltinaĩ</b>. Prakeiktas, kursai daro V [iešpa] ties darbą užviltinai. Anas greit užsivýlė šita draugyste. Ažsivýlė mumim. Žinome neužsivilsią savo lūkestyje atsiuntimo iš visų kraštų Lietuvos genčiažyminių aprašymų lietuvių genties. | Išsiblaivę, su užsivylusia širdimi, nebegalėdami nieko idealizuoti ir pasijutę patys silpni esą, ištarė tuomet tuos liūdnus žodžius. <br/>2. Ans y [ra] muni tiek užvýlęs. Ažvìlt žmogaus nereikia, neimsi – pasakyk. Argi aš galėjau pamislyt, kad anas mañ' ažvil̃s, ir da brolis! Užvýlau jumienai. Vieną dieną pažadėjo vietą automobilyje – užvylė. Nevertai kurie ima komuniją, tie Kristų ažuvilia kaipo Judošius. <br/><b>užvilamai</b>. Neužvilamai, neabejojamai, tikrai. <span class="explanation">suvedžioti: </span> </span> </span> Nora užvìlti mergaitę, o žanytis ans nenora. <br/>3. Užsìvilia [vaikas], negauna i rėkia. Nekokia mano sveikata, par daug neažsivìlkite. Munim neužsivìlk, aš to neišpildysu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.