dūsė́ti, dū̃si (dū̃sa, -ė́ja), -ė́jo.
1. dūsauti: Taip kalbėt ir dūsėt draugėj mumdviem yr lengviaus.
2. sunkiai kvėpuoti; . dusti 1: Kurs dusulį tura, tas dūsa. Pailsęs arklys dūsas, kol atsidūsės.
atsidūsė́ti
1. atsikvėpti, pailsėti: Duok man ben atsidūsė́ti. Ans atsidūsėdams verkia.
2. atsidusti: Ką čia šnekėti – atsidūsė́k i nuryk! Senis sunkiai atsidūsėjo. Jis giliai, sunkiai atsidūsė́jo. Ir, pažiūrėjęs ing dangų, atsidūsėjo ir tarė jam. Atsidūsėjo ir puolė ant veido.
išdūsė́ti. įstengti kvėpuoti: Munasis nebìšdūsa, nebiškosa i pametė teboką šalin (neberūko) .
nusidūsė́ti dusuliu nusisirgti: Nusidūsėjęs.
padūsė́ti. padūsauti: Padūsėdams verkia. Gelbėkit, ak gelbėkit! – padūsė́jo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.