padulkėti

dulkė́ti, dùlka (-ė́ja), -ė́jo.

1. kilti, darytis dulkėms: Sausas kelias labai dùlka. Greit važiuojant, labiau dùlka. Laistyk kelią žaliu vynu, kad jis nedulkėtų, ramyk seną motinėlę, kad ji negailėtų. Nors aš laisčiau ašarėlėms, vieškelis dulkėjo. Tik dulka sniegas iš po važio, ir švilpia ausyse vėjas. Anoks čia vyras – bezdant smiltys dùlka! žydėti, žydint vaisintis: Jei kadagys dùlka, laikas sėti sėmenis. lėkti, kristi. Ma [n] plaukai nuo galvos dulkė́jo iš baimės. Šunį kad taiso priesėny botagu, net jam kudlos dùlka. Kad paėmė in pucą, tai neit plunksnos dulkėjo. Lokys šoka, gaurai dulka, kad nešoks, nedulkės. šertis plaukams, kailiui: Vasariniai gyvolio plaukai dulka žemėn rudenį.

2. apkristi dulkėmis: Išneškit drapanas, ką jos čia gryčioj dulka! Dulkėjo balnelis, ant balkio arklidėje begulėdamas.

3. smulkiai lyti, dulkti: Kaip pradėjo nū ryto dulkė́ti ir dabar tebdùlka. Pradėjo dulkti smulkus lytelis ir vis dulkėjo, iki pargrįžome.

4. garuoti, dūkti: Jau man pradeda dulkėt ir arielka iš galvos.

5. dūkti 8: Tik pamato mus, katės tik dùlka pro duris. Kiškis dùlka per lauką. Ko taip dulkat lyg pakvaišę, gal jums protas susimaišė.
pãdai dùlka. Ka eina, tai neit pãdai dùlka.
apdulkė́ti

1. apkristi dulkėmis: Kelias dulka, tai visas apdulkė́jau važiuodamas. Apdulkė́jusi skepeta. Karvės ėda žolę apdulkėtą, dėl to karvių dantys yra nuėsti. [Magdalena] bučiavo kojas ižkeliautas ir apdulkė́jusias.

2. apibėgti: Bematant apdulkė́jo apie kapus.
atidulkė́ti.

1. atskristi (dulkėms): Iš tos pusės nė dulkelė neatidulka, nė gyvas vabalas neužeita. Keno čia dulkelės atadulka, atadulka? atskraidinti: Oi aš pamačiau jauną bernelį keleliu atjojant, pieskeles atdulkėjant.

2. smarkiai atbėgti, atvažiuoti: Iš kažkur trenkė šūvis, ir aš pamačiau atidulkant gyvulį. Staiga jis pamatė atidulkantį didžiulį raudoną autobusą. Zosė bus atdulkė́jusi pas mumis į dirvas.
įdulkė́ti.

1. įskristi dulkėms: Pro visur įdùlka, pro mažiausią plyšelį. Čia jokia dulkutė neindulkė̃s.

2. įjuosti nuo dulkių; labai sudulkėti: Jis nukaitęs, įdulkėjęs visas. Trobos užrūkusios, įdulkėjusios, nešvarios.

3. greitai įbėgti, įvažiuoti: Akmeniu paleistas, šuva kieman įdulkė́jo. Vežimas kaip vėjas įdulkė́jo į miesčiuką.
išdulkė́ti.

1. iškristi, išsiblaškyti dulkėms: Gerai papurtyk maišą, ir išdulkė̃s.

2. išnykti, nelikti: Yra dar pinigučių, greit ir tie išdulkės. praeiti, išsisklaidyti: Visas girtumas išdulkė́jo. Kai parsigandau, tai visi miegai išdulkė́jo. dingti (iš galvos), užsimiršti: Nieko nebeatmenu, viskas išdulkėjo iš galvos. Kada tai kas b [uv] o, o jam vis neišdùlka iš galvos. Pasenau – visos mįslės išdulkė́jo. Visas mokslas iš galvos išdulkėjo.

3. išbėgti: Vaikai maudytis išdulkė́jo. Dulkt dulkt, ir išdulkė́jo pro duris.
nudulkė́ti.

1. išdulkėti: Kad tu mane. nenuskysi, tai aš nudulkėsiu. nusišerti: Kačiukas da nusišers, nudulkės kiek, bus gražesnis. praeiti, išsisklaidyti: Nudùlka miegai, i neužmiegi visą naktį.

2. apkristi dulkėmis: Visi daiktai buvo nudulkėję.

3. pakilti dulkėms, sudulkėti: Nuvažiuoja kalamaškos ir bričkos, nudulka visi keliai. | Ožys nudūmė, kad net sniegas nudulkėjo.

4. nulyti dulkiant: Biskį nudulkė́jo, nelijo kap reikia.

5. nubėgti, nuvažiuoti, nujoti: Kiškis nudùlka per lauką. Nudulkė́jo par lauką kaip aitvaras. Medžiai sukrutėjo, lapai sučežėjo, o pilkasai kiškelis miškan nudulkėjo. Sėdos vežiman ir, suraginęs arklius, nudulkėjo keliais. Vaikai, susikabinę rankomis, kaip vėjas nudulkėjo per pievą.
padulkė́ti.

1. pradėti truputį dulkėti: Net padulkė́jo, perspaudus riešutą. Kad dėj [o] arkliam, tai tik padulkė́j [o].

2. išdulkėti: Tilviks žvirblį privykėjo, žvirblio plunksnos padulkė́jo. Jei nuo smaigo nenuimsit, aš čia padulkėsiu. Tiltas padundėjo, miltai padulkė́jo.

3. pabėgti: Vagis padulkėjo. Ta tada padulkėjo šalin, kad ir policijos tarnas ją nebegalėjo pavyti.

4. greit išeiti, išbėgti: Apsivylusi Bušė padulkėjo namo.
kul̃nys padulkė́jo.
pardulkė́ti. parbėgti, parvažiuoti: Paskui jį ir arkliai pardulkė́jo. Kadai jau anas pardulkėjo namo.
pérdulkėti. nustoti dulkėti: Jau dulkės pérdulkėjo.
pradulkė́ti. pravažiuoti: Lygiu keliu beveik visiškai tyliai pradulka gražus automobilis. Anskis jau buvo pradulkėjęs.
pridulkė́ti. prikristi dulkių: Užsimerk, kad akys smilčių nepridulkė́tų. Pridulkė́ję pilnos ausys tų vaikų. Pridulkė́jusi stuba. Pridulkėjusius drabužius reikia išdulkinti.
sudulkė́ti.

1. apkristi dulkėmis: Sudulkė́jo drabužiai, t. y. dulkėmis apėjo. Parėjo visas sušilęs, sudulkė́jęs.

2. subyrėti į dulkes, pavirsti dulkėmis: Sudulkėjo kaip skustbezdalis į čystas dulkes.

3. imti dulkėti: Vėjelis supūtė, smiltys sudulkė́jo. Vos saulei patekėjus, sudulkėjo kelias ir atklapnojo raitoji policija. Par girę jojau, zuikutį šoviau, pūkeliai sudulkė́jo.
uždulkė́ti

1. užkristi dulkėmis: Aždulkė́jo visas jaukas nuo to traktoriaus. Sausmilčius aptrina – še tau ir kankolynė – ir gerklę uždulka bevalgant. Dantis akis krapštinėjo, kur smiltelės uždulkėjo. Vilko galva sutrenkta, akys smiltėms uždulkė́jusios.

2. imti dulkėti: Sužvangėjo žirgų pasagėlės, uždulkėjo kelias vieškelėlis.

3. greitai užbėgti, užlipti: Vaikai, kai pamatė kunigą ateinant, tuoj uždulkėjo ant pečiaus.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'padulketi' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x