padstverti

stvérti, stvẽria, stvė́rė.

1. čiupti, griebti, tverti (rankomis, dantimis, nagais ir pan): Stvė́rė ir suplėšė. Stvė́rė, ją prarijo. Kap stvė́rė an ragų ir neša [jautis]. Stvėrė kai vilkas. Stvė́riau gniūžtę šiaudų. Šieną tik stverì ir stverì [kraudama vežimą],
nėr kada ir pasilsėt. Kap stvė́rė pinigus ir išmovė. Kaip stvérsiu aš tave į glėbį! Nueinam, stvẽriam in glėbį tvorą ir skaičiuojam, ar pora. Kai buvau jauna, berniokai, būdavo, stvẽria vežiman – ir giedot. Ėst stvẽria, gert geria, tik guli [serganti karvė]. Varo namo gyvulius – stvẽria, ėda, graužia. Renku, renku, nežinau, katro uoga i stvért (labai daug yra) . I rūbus stveriù, i vaiką stveriù – nežinau, kas daryt. Kaip stvė́rė kirvį – tik paspėjau išbėgt. Stvẽria [vaikas] rankom iš torielkos i krečia in savęs. Stvė́rė kepurę nuo galvos, pirkion inejęs – išmokytas vaikas. Paskutinį vištuką vanagas akysa stvė́rė ir nusnešė. Vilkas stvė́rė ir nunešė [avį]. Šuva loja kai stvért. Anas. stvẽria vištas, kiaules ima gerai. Šuo stvẽria smertin. Gyvatė gali až kojos stvért. Tupi vilkas už tvoros, stvers avelę už galvos. Stvė́rė už auses. Stvė́rė už gerklės. Kad stver̃s už rankos – kap levas (labai stiprus) . Kad stver̃s tą bamblį už čiupros! Kap stvė́rė už krūtų, maniau, jau duos. Stvertáu, aš jiem. gerklę išplėštau. | Per šventą Joną stvẽria (renka) rasą nuo žolės į puodynę – bus pienas. Nemunas stveria Viliją į platų, bet lėkštą glėbį. Rūgštis net žu ausių stvẽria. Skausmas už širdies stvẽria. Viena ranka mesk, kita stvérk. Nestvérk be paros, suspėsi! Apsmislijęs daryk, nestvérk kaip karštą spirą. Šilta tik pasdarė, stvė́riaus, daboju – pilvas dega. Ažsiimste rūbus mazgot – stvérkitės pirma kelnes, tai pirmajan tanciun ves šokt. Eikše, stveries (stverkis) až milinio – va, dviem bus lengviau [malti]. Kai gaisras, pirmiau nesistvérk až lovos, pirmiau stverk stalą, tai da ką išneši. Kap inejau, stvė́rės vienas, stvė́rės kitas. Mėsą valgo i pieno stvẽrias, geria. Kai labai negera, tai stveríes vaistų. Kap valgyt nori, stvérsies až duonos. Alkanas ir už svetimo stveriasi. suimti , areštuoti: Tai paskui stvėrė tėvus ir išvežė, o vaikai liko nedideli.

2. griebiant kibtis, kabintis, norint išsilaikyti ar ką sulaikyti: Pabūk do, pabūk – stveria berniokas, neleidžia [senelės]. Per girelę jojau, ant kelmelio klaupiau, už ievužės stvėriau. O mergelė skęsdama, aukštyn rankas keldama, už bernelio stverdama. Stvérkis, kad nenupultai. Stvė́rės stvė́rės ledo i nulindo po ledu (nuskendo) . Kap paėmė traukt dantį, stvėrė̃s už jo rankos. Stvérkis mano kaklo, nunešiu. O jis tik stvẽriasi už kaklo. Vaikas stvérdavos ažu rūbų. Juo gyvenimas Severją bailino, juo ji stvėrės to pakumpusio senio. Jaunimas smarkiai stvėrėsi jo minties. Žilas plaukas galvon – velnias stvẽrias uodegon. Skęsdamas ir britvos stveríes. Žmogus skęsdamas i šiaudo stverias. Už briaunos visi stveriasi. labai skverbtis, veržtis, siekti ko: Veliai šlūžykit, o žentuosa nesistvérkit!

3. skubant imti, griebti, norint gauti, įsigyti: Nuvežu kiaušinius [turgun],
tai stvẽria baisiausia. Nori laikyt arklį – tadui iš pašonės reikia stvért pašaro. | Girias, girias, kad kavalierių daug turi, o kolgi niekas nèstveria. Kitas vis stvẽrias, kad tik turėt [ų],
kad būt [ų]. Atvažiuoja svotai, tai užu šitos gražiosios stverias. Bernai už svetimų stvẽriasi, vis viešnias veda šokti. gauti, laimėti, palupti: Ar daug dalios stvė́rei? glemžti, grobti: Jum Dievulis i soties neduoda, kad šite stvẽriat. Stvẽria, gebia, neša, kad tik daugiau. Jei negauna [pasiskolinti],
tai stveria ką nors bent išeidamas išnešt. Kolera stveria (numarina) po 50 – 60 ir daugiau iš 100 apsirgusių.

4. imtis ko, griebtis ką daryti: Ką tik, būdavo, stveria, tą ir padaro. Uoliai gydoma tai ligoninėje, tai namie, protarpiais stverdavau plunksną (bandydavau rašyti, kurti) . Stvėrėmė̃s ing mokslą. Neblogai gyvena, ale į turtą stvẽriasi. Už kokio darbo stvérsies, o žemę vis ark. Būdavo, i šienaut stveriúos, i pjautuvo, o dabar jau ne syla. Stver̃sis pirkt, daboja – nėr pinigų. O kad ir Kaziokas, žiūrėk, jau sustvarkė, apsiženijo ir stvẽrias jau gyvent. Jos žentas nemoka pjaut: stvẽrias, nori, ale nemoka. Kai paaugo, patys stvė́rės tai še, tai te. Darbų daug, nežinai, katro stvértis. Dievuliau, darbelio – nežinai, až ko stvértis! Aš labiau darbo stveriúos negu ana. Pamokysiu mergužėlę anksti ryte keltis, anksti ryte užsikėlus už darbelio stvértis. Stvértis atradimo. Stvértis ginklo (ginklu ką užpulti ar gintis) . Nusgando žmogus, nežino, ko stvértis. Neturiu katro galo stverias (daug darbų) . Kurio galo stvértis, inlindus itokion bėdon? Po to mieste vėl pasipylė proklamacijos, ir net žandarų šefas nebežinojo, kurio galo stvertis. griebti (kalbėti): Anas savo [tarmės] žodžius stvẽria. Ana stvẽrias lietuviškai. Matai, stvẽrias tuoj lenkiškai. Žmonės greit atsižada savo: stvẽrias už kitų kalbos a ko.

5. staiga intensyviai pasireikšti. Kai stver̃s šaltis, tai nosies niekur neiškiši. Kai iš karto stvẽria labiau šil'ma, tai Birbytas išsilieja. staiga pradėti, suskasti, pulti (ką daryti): Galvą kai stvė́rė sopėt. Stvẽria vidurius gelt. Žmogelis nusigando, nusiėmė kepurę ir stvėrėsi rankos bučiuotų. Stvė́rės muštis.

6. suimti . Man' stvė́rė uždegimas kriūtinės. Geležūnes arklį stvė́rė. Ė žiemą man kap stvė́rė galvą – sakiau, bus jau galas. Kap išsigandau, tada man galvą stvė́rė. Jį stvė́rė geltligė, ir vėl paguldė ligoninėn. Tą koją stvė́rė gal koks uždegimas. Peršalau, ir stvė́rė liga. Ar ne slankstis stvẽria – neapivilktą vaiką tąso ore. Kad stvė́rė karštis – trisdešim devyni! Sielojos, sielojos, iš sielavarto i nervos stvė́rė. Kap stvė́rė mane raudonis – galva plyšta. Mane diegliai kap stvė́rė! Kai stvẽria liga, tai blogai.

7. prispausti, prigriebti: Priešiai (priešai) reikia išsyk gerai stverti. O kai sugrįždavo, visus stverdavo, kad net plunksnos dulkėdavo. Už ką tep baisiai stvė́rei, ar prasikalto kuo?
už galvõs stvértis stebėtis, piktintis: Iš tikro reikia stvertis už galvos, išvydus tokią babiloniją. Kai pasakiau, ji už galvõs stvė́rėsi.
už širdiẽs stvértis išsigąsti, jaudintis: Kap vaikas puola, tėvas už širdies stverias, o kap tėvas puola, vaikas juokias.
įstvérti, į̃stveria, įstvė́rė.

1. įsikabinti, įsitverti. . Laikykis skverno įsistvė́ręs. Viena ranka Graužinis įsistvėrė kietos azalijos šaknies. Jau antri metai vaikui, o da tik insistvė́ręs eina. Kai kada turiu insistvért lovos galo – silpna daros. Dvylikės metų prisejo ir až žagaro rankos [na] insistvért (piemenauti) . Eina sienos insistvė́rus. Paeinu tik insistverdamà. Žąsiokas viščiokui insìstveria ir traukia. Laikykis katės nagais insistvė́ręs in tarnybą, kad neišmestų. Lenkai kaip insistvė́rė, ir neatadavė Vilniaus. Ką čia insistvė́rei kai erkė mašnon.

2. įveikti, nugalėti (lošiant): Loškit, kol katra katrą įstvérsit.
išstvérti, ìšstveria, išstvė́rė. pagriebti, ištraukti (iš rankų).
nustvérti, nùstveria, nustvė́rė

1. nučiupti, pagriebti, nutverti (rankomis, dantimis, nagais ir pan): Lapė nustvė́rė gaidį už galvos i nurūko. Katė nustvė́rus viščioką i tąso. Až rankos nustvė́rė, veda, rodžia, ką reikia. Nustvė́riau katiną už uodegos. Grėblį nustvė́rė – laužė sulaužė. Anys. peles gaudo, paukštį kai kada nustver̃s. Tik nustvė́riau [vaiką],
būt inlėkęs upėn. Ką nustverdamà inmečiau mašinon. Gal nustvė́ręs vaikas ko sugėrė, kad apsirgo. Nustver̃s kita ranka [virvę] ir kilpą padaris. Iš ažu krūmo vilkas kap šoko, nustvėrė tą kukelaitę ir nubėgo su tąj kukelaite. Ir nustvėrė smaką, žaltį seną, ir surišė jį. Buvau jau vieną giesmę nustvė́rus, bet ir vėl pamiršau. Iš kur tokią panelę nustvė́rėt? Dirbu poilsio nenustvérdamas. Jis mano žodį nustvė́rė ir kitiem pasakoja. Jis plepa ir plepa: kokį žodį nùstveria, tokį ir sako. Sapnuoju: nusistvė́rė glėbin i myga. Nusistvė́rė marti [laišką],
pažiūrėj [o] ir metė. Aš nuo Jono šitą priežodį nusistvė́riau.

2. atsitiktinai gauti, pačiupti ko kiek: Lėkiau per upelę, nustvė́riau [v] andenio kruopelę. Nustvė́riau do kužą šieno i insinešiau [prieš lietų]. Ale tai dabar nėra iš kur tų šiaudų nustvért. Dabar i te uogų nùstveri, i te – žiemą nebus. Pirma kad tik nustvė́rus pinigus! Dartės, kada nustvė́rė arklį, pasodino bulbas – ir geros. Sunkus, sunkus darbas, ale vis da kokį centą nusìstveri. Kad dar kokią ligą nusistvértau [ten eidamas] !

3. pagriebti už ko, įsikibti, nusitverti: Onutė skęsdama už laivo nustvė́rė. Ji nusistvė́rė už durų. Jei nebūtau nusistvė́ręs, tai būtau nupuolęs. Nusistvė́ręs [vaikas] jau stojas. Mane turi až rankos nusistvė́rus, bijo.

4. pagrobti, nuglemžti: Arklį vokiečiai nustvė́rė. Mano, kad koks svetimas tuos pinigus gali nustvért. Gyventojai visi varo gyvulius girdyt in prūdą, kuris suvis arti prie girios, tai aš vis nusistveriu tai avukę, tai veršiuką, tai kumeluką.

5. imtis ką daryti: Nusistvérk kokį darbą. Jokio darbelio nenusìstveria, dykas ir dykas per dienų dienas. griebtis (kalbėti): Apie Babtus kiek čia nusistvė́rusių lenkų kalbos! Nusìstveria i kitep, neūtura kap per mus.

6. užklupti, užtikti, sučiupti: Tegul tik aš jus nustvérsiu kada obuolius bevagiant, tai jūs mane žinosite! Kiekvieną vaikpalaikį, nustvertą rūkant, lupdavo. Tik gyvą nustvė́rė (spėjo atrasti) – kraujas par burną trūko.

7. staigiai apimti: Papylau žibalo, i nustvė́rė ugnis (užsidegė) . Ūkana kokia nustvė́rė, i nujuodo bulbieniai.

8. suimti . Nustvė́rė labai baisus gripas. Pelės telioką nustvė́rė nuo žalių bulbų. Pirkią grybas nustvė́rė nuo šlapumo.
už galvõs nusistvérti. labai nustebti: Parodė jam – tas už galvos nusistvėrė, kad tas pavargėlis tur tiek pinigų. Kai skrynelės prasivėrė, už galvẽlės nusistvė́rė.
už rañkos nustvérti užtikti vagiant: Až rañkos nenustvė́riau, ale kas gi daugiau.
pastvérti, pàstveria, pastvė́rė.

1. nutverti, pagriebti, pačiupti (rankomis, dantimis, nagais ir pan): Jis pašoko iš vietos, pastvėrė jos ranką ir ėmė kalbėti iš susijaudinimo kimstančiu balsu. Až pažasčių pastvė́rė ir nunešė. Pastvė́rė jį ir apgriovė. Kai ožys bėgo pro velnią, velnias kad griebė ir tik už uodegos pastvėrė. Išdykėli, jau pastvė́rei saldainį! Pastvė́rė saują smėlio – šiūpt akysna. Ragana pastvė́rė baronuką ir parsinešė namo. Bijau vištų leist oran, kad lapė nepastvertų̃. | Vėjas tuos pūkus pastvėrė ir išnešiojo visur. Tada vėtros pradėjo ūžt, pastvėrė mergą ir nunešė. Skaitau, tai vieną raidę pàstveriu, tai kitą – ne visas sumatau. Jis godžiai pastveria kažkokį negirdėtą posmą ir dainuoja jį taip, kad, atrodo, amžiais jo neužmirši. Aš jau nuo vaikų kokį žodį pàstveriu (įterpiu naujų žodžių) . Ana pastvė́rė tą žodį (prikibo prie žodžio) . Nesuprantu, ką sako [žemaičių tarme kalbantis] – kokį žodelį pàstveriu (suvokiu, suprantu) . Atalėkė ir vėl išlėkė kaip karštą akmenį pastvė́ręs (trumpai tepabuvęs) . Jis kažką pasistvėrė į rankas. Pasìstveriu kitokius žodžius. | greitosiomis pagriebti, pasičiupti kas pakliūva: Kuo pastvė́rė, tuo patepė [medinašį vežimą]. Pastvers kokio [v] andenio ir mazgoja tenai. spėti suimti: Atoliuką do pastvė́rėm (nesulijo) . Suprato pastvėręs ne tą kelią (ne ten pasukęs) . nutaikyti ką tinkama: Pastvė́rus gero oro, i važiuok pirtin.

2. skubiai paimti, pagriebti, norint gauti, įsigyti: Nespėjau turgun innešt – pastvė́rė vilnas, kaip uogą nugėrė. Čiagi nepastvérsi pašarų. Pàstveri čirškulį [košėje],
būdavo, – kai medų?. Nepasistvérsi (nepasirinksi) dabar i Labanoro miške uogų – išrenka.

3. atimti, išplėšti, pagrobti: Rymeika, pastvė́ręs iš jos vandenį, leidosi bėgti atgalios. Arklį pastvė́rė. Vokiečiai, pilę pastvėrę, visus jos apgynėjus ir gyventojus nužudys. Karvė buvo gera, veršiokas tę, kiaulis, – viskas pasistvė́rė (liepsna pasiglemžė), čystai sudegė.

4. įsikimbant prisilaikyti: Viena boba pasistverdamà eina ir griūva. Pasiramsčiuodamas eina, su lazdele, pasistvérdamas.

5. staiga ištikti, paveikti: Pašalę obuoliai – pastvė́rė šaltis.

6. suimti . Džiovė pastvė́rė, i numirė. Inkstai buvo nesveiki, ciongo pastvertì. Vargšelę liga pastvė́rė. Kai velnias lekia, tai reikia persižegnot, tai velnią gumbas pastveria.

7. įgauti kokią ypatybę: Žuvis [nesūdyta] tuoj kvapą pàstveria (įgauna negerą kvapą) .
gyvẽnimą pasistvérti prasigyventi, prasikurti: Anys pasistvė́rė gyvẽnimą, i dabar laikosi.
padstvérti, pàdstveria, padstvė́rė. pastverti

1. Gerai, da prieš lietų padstvė́rėm daug šieno.
pristvérti, prìstveria, pristvė́rė.

1. priversti, prispausti, prigriebti: Pristvė́rė prie darbo. Būtų pristvė́rę, kad būčiau melavęs.

2. netikėtai užtikti, užklupti, pagauti: O tu rūkai? – Ramūnas patenkintas, pristvėręs Mindaugą.
sustvérti, sùstveria, sustvė́rė.

1. sučiupti, sugriebti, nutverti: Ji sustvėrė mane už užkulnio ir ištraukė [iš kūdros]. Ką tik sùstveria, tą vagia. Čia jį ir sustvėrė stiprios rankos. Sustvėrė kap bagočių už širdies. Susistvérti už galvos, už krūtinės.

2. sugauti (lekiantį, judantį): Karvė lekia kaip išdūkus, nesùstveriu. Paukštį kai kada sustver̃s ir tep pragyvens. Visą dieną sekioju paskui šitą bjaurybę. ir negaliu jį sustverti.

3. užsigriebti, įsikibti: Spėjau susistvért abiem rankom, o būčiau išsitiesus.

4. susikibti: Slidu, tai susistvė́rę bobos eina. Bėga visi susistvė́rę dainuodami. Su pačia nuejo už rankelių susistvė́ręs. įsitverti (keliems): Susstvė́rę dviejuos ar trijuos i suka mašiną. Žirniai žydi, tik stovi susistvė́rę.

5. susiimti (imtynių): Kad tik susistverčiau su juo, tai tuo jį an žemės pakločiau.

6. atsitiktinai gauti, sugriebti: Daviau ką sustverdamà. Ir kur jis tiek pinigo sustvė́rė? Kokį centą sustvė́riau ir perku ką nors. Kasdien apkaušęs [žentas],
sùstveria kokį rublį – nieko nežiūri. Į priešpilnį sodydavom bulves, o daba – kada arklį sùstveriam. Iš kur tu būtum jį. sustvėrus?

7. paimti į nelaisvę: Pas šitą pilį į 2000 lietuvių sustvėrę ir daugybę užmušę. Nors apgalėtas, da su savimi belaisvius sustvėriau. sugaudžius uždaryti: Karves tik padginei dvaro palaukėn, tai pšik i sustvė́rė tvartan.

8. išplėšti, pagrobti: Katras sùstveria, tam gerai gyvent. Vygandas sustvėręs daugybę žirgų bei galvijų.

9. užklupti, užtikti: Sustvérti bevagiant.

10. suimti . Mane liga sustvė́rė. Kap sustvė́rė šitie akmenys, tai jau reikė operuotis.

11. susizgribti, susiprasti: Spėjau susistvért, kad čia vagis lenda. Dar gerai, ka susistvė́rė [tėvas],
ka tep pasakė. Tėvas girtuoklis; kad vaikai nebūt susistvė́rę (pradėję rūpintis), tai būt visai po gyvenimui. Aš daug pasakų moku, ale nesusìstveriu (nesusigaudau) tep greit [pasekti].
apsustvérti, apsùstveria, apsustvė́rė. pastverti, sugriebti: Apsustvė́rė [ragana] kirvį, kap ėmė ana kirstie – ir kirvis atšipęs.
užstvérti, ùžstveria, užstvė́rė

1. sustverti, nutverti.

2. užsikabinti, įsikibti: Anas. ažsistvė́rė manę i rėkt pradė [jo]. Kad bėgančio vilko nor uodegos ažsistvért (kad nors kiek būtų naudos) .

3. imtis, griebtis (ką daryti): Po vainai visi ažsistvė́rė gyvent. Užsistver̃' tu gyvent (kurtis, prasigyventi), kad negali!

4. griebtis (kalbėti): Ažustveria iš palsko (lenkiškai) .

5. ištikti, užklupti: Karas čia mus ažustvė́rė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>stvérti, </b>stvẽria, stvė́rė. <br/>1. <span class="explanation">čiupti, griebti, tverti (rankomis, dantimis, nagais ir pan): </span> Stvė́rė ir suplėšė. Stvė́rė, ją prarijo. Kap stvė́rė an ragų ir neša [jautis]. Stvėrė kai vilkas. Stvė́riau gniūžtę šiaudų. Šieną tik stverì ir stverì [kraudama vežimą], nėr kada ir pasilsėt. Kap stvė́rė pinigus ir išmovė. Kaip stvérsiu aš tave į glėbį! Nueinam, stvẽriam in glėbį tvorą ir skaičiuojam, ar pora. Kai buvau jauna, berniokai, būdavo, stvẽria vežiman – ir giedot. Ėst stvẽria, gert geria, tik guli [serganti karvė]. Varo namo gyvulius – stvẽria, ėda, graužia. Renku, renku, nežinau, katro uoga i stvért <span class="explanation"> (labai daug yra) </span>. I rūbus stveriù, i vaiką stveriù – nežinau, kas daryt. Kaip stvė́rė kirvį – tik paspėjau išbėgt. Stvẽria [vaikas] rankom iš torielkos i krečia in savęs. Stvė́rė kepurę nuo galvos, pirkion inejęs – išmokytas vaikas. Paskutinį vištuką vanagas akysa stvė́rė ir nusnešė. Vilkas stvė́rė ir nunešė [avį]. Šuva loja kai stvért. Anas. stvẽria vištas, kiaules ima gerai. Šuo stvẽria smertin. Gyvatė gali až kojos stvért. Tupi vilkas už tvoros, stvers avelę už galvos. Stvė́rė už auses. Stvė́rė už gerklės. Kad stver̃s už rankos – kap levas <span class="explanation"> (labai stiprus) </span>. Kad stver̃s tą bamblį už čiupros! Kap stvė́rė už krūtų, maniau, jau duos. Stvertáu, aš jiem. gerklę išplėštau. | Per šventą Joną stvẽria <span class="explanation"> (renka) </span> rasą nuo žolės į puodynę – bus pienas. Nemunas stveria Viliją į platų, bet lėkštą glėbį. Rūgštis net žu ausių stvẽria. Skausmas už širdies stvẽria. Viena ranka mesk, kita stvérk. Nestvérk be paros, suspėsi! Apsmislijęs daryk, nestvérk kaip karštą spirą. Šilta tik pasdarė, stvė́riaus, daboju – pilvas dega. Ažsiimste rūbus mazgot – stvérkitės pirma kelnes, tai pirmajan tanciun ves šokt. Eikše, stveries <span class="explanation"> (stverkis) </span> až milinio – va, dviem bus lengviau [malti]. Kai gaisras, pirmiau nesistvérk až lovos, pirmiau stverk stalą, tai da ką išneši. Kap inejau, stvė́rės vienas, stvė́rės kitas. Mėsą valgo i pieno stvẽrias, geria. Kai labai negera, tai stveríes vaistų. Kap valgyt nori, stvérsies až duonos. Alkanas ir už svetimo stveriasi. <span class="explanation">suimti</span> </span> </span> </span>, areštuoti: </span> Tai paskui stvėrė tėvus ir išvežė, o vaikai liko nedideli. <br/>2. <span class="explanation">griebiant kibtis, kabintis, norint išsilaikyti ar ką sulaikyti: </span> Pabūk do, pabūk – stveria berniokas, neleidžia [senelės]. Per girelę jojau, ant kelmelio klaupiau, už ievužės stvėriau. O mergelė skęsdama, aukštyn rankas keldama, už bernelio stverdama. Stvérkis, kad nenupultai. Stvė́rės stvė́rės ledo i nulindo po ledu <span class="explanation"> (nuskendo) </span>. Kap paėmė traukt dantį, stvėrė̃s už jo rankos. Stvérkis mano kaklo, nunešiu. O jis tik stvẽriasi už kaklo. Vaikas stvérdavos ažu rūbų. Juo gyvenimas Severją bailino, juo ji stvėrės to pakumpusio senio. Jaunimas smarkiai stvėrėsi jo minties. Žilas plaukas galvon – velnias stvẽrias uodegon. Skęsdamas ir britvos stveríes. Žmogus skęsdamas i šiaudo stverias. Už briaunos visi stveriasi. <span class="explanation">labai skverbtis, veržtis, siekti ko: </span> Veliai šlūžykit, o žentuosa nesistvérkit! <br/>3. <span class="explanation">skubant imti, griebti, norint gauti, įsigyti: </span> Nuvežu kiaušinius [turgun], tai stvẽria baisiausia. Nori laikyt arklį – tadui iš pašonės reikia stvért pašaro. | Girias, girias, kad kavalierių daug turi, o kolgi niekas nèstveria. Kitas vis stvẽrias, kad tik turėt [ų], kad būt [ų]. Atvažiuoja svotai, tai užu šitos gražiosios stverias. Bernai už svetimų stvẽriasi, vis viešnias veda šokti. <span class="explanation">gauti, laimėti, palupti: </span> Ar daug dalios stvė́rei? <span class="explanation">glemžti, grobti: </span> Jum Dievulis i soties neduoda, kad šite stvẽriat. Stvẽria, gebia, neša, kad tik daugiau. Jei negauna [pasiskolinti], tai stveria ką nors bent išeidamas išnešt. Kolera stveria <span class="explanation"> (numarina) </span> po 50 – 60 ir daugiau iš 100 apsirgusių. <br/>4. <span class="explanation">imtis ko, griebtis ką daryti: </span> Ką tik, būdavo, stveria, tą ir padaro. Uoliai gydoma tai ligoninėje, tai namie, protarpiais stverdavau plunksną <span class="explanation"> (bandydavau rašyti, kurti) </span>. Stvėrėmė̃s ing mokslą. Neblogai gyvena, ale į turtą stvẽriasi. Už kokio darbo stvérsies, o žemę vis ark. Būdavo, i šienaut stveriúos, i pjautuvo, o dabar jau ne syla. Stver̃sis pirkt, daboja – nėr pinigų. O kad ir Kaziokas, žiūrėk, jau sustvarkė, apsiženijo ir stvẽrias jau gyvent. Jos žentas nemoka pjaut: stvẽrias, nori, ale nemoka. Kai paaugo, patys stvė́rės tai še, tai te. Darbų daug, nežinai, katro stvértis. Dievuliau, darbelio – nežinai, až ko stvértis! Aš labiau darbo stveriúos negu ana. Pamokysiu mergužėlę anksti ryte keltis, anksti ryte užsikėlus už darbelio stvértis. Stvértis atradimo. Stvértis ginklo <span class="explanation"> (ginklu ką užpulti ar gintis) </span>. Nusgando žmogus, nežino, ko stvértis. Neturiu katro galo stverias <span class="explanation"> (daug darbų) </span>. Kurio galo stvértis, inlindus itokion bėdon? Po to mieste vėl pasipylė proklamacijos, ir net žandarų šefas nebežinojo, kurio galo stvertis. <span class="explanation">griebti (kalbėti): </span> Anas savo [tarmės] žodžius stvẽria. Ana stvẽrias lietuviškai. Matai, stvẽrias tuoj lenkiškai. Žmonės greit atsižada savo: stvẽrias už kitų kalbos a ko. <br/>5. <span class="explanation">staiga intensyviai pasireikšti</span>. Kai stver̃s šaltis, tai nosies niekur neiškiši. Kai iš karto stvẽria labiau šil'ma, tai Birbytas išsilieja. <span class="explanation">staiga pradėti, suskasti, pulti (ką daryti): </span> Galvą kai stvė́rė sopėt. Stvẽria vidurius gelt. Žmogelis nusigando, nusiėmė kepurę ir stvėrėsi rankos bučiuotų. Stvė́rės muštis. <br/>6. <span class="explanation">suimti</span> </span> </span> </span>. Man' stvė́rė uždegimas kriūtinės. Geležūnes arklį stvė́rė. Ė žiemą man kap stvė́rė galvą – sakiau, bus jau galas. Kap išsigandau, tada man galvą stvė́rė. Jį stvė́rė geltligė, ir vėl paguldė ligoninėn. Tą koją stvė́rė gal koks uždegimas. Peršalau, ir stvė́rė liga. Ar ne slankstis stvẽria – neapivilktą vaiką tąso ore. Kad stvė́rė karštis – trisdešim devyni! Sielojos, sielojos, iš sielavarto i nervos stvė́rė. Kap stvė́rė mane raudonis – galva plyšta. Mane diegliai kap stvė́rė! Kai stvẽria liga, tai blogai. <br/>7. <span class="explanation">prispausti, prigriebti: </span> Priešiai <span class="explanation"> (priešai) </span> reikia išsyk gerai stverti. O kai sugrįždavo, visus stverdavo, kad net plunksnos dulkėdavo. Už ką tep baisiai stvė́rei, ar prasikalto kuo? <br/><b> už galvõs stvértis</b> <span class="explanation">stebėtis, piktintis: </span> Iš tikro reikia stvertis už galvos, išvydus tokią babiloniją. Kai pasakiau, ji už galvõs stvė́rėsi. <br/><b>už širdiẽs stvértis</b> <span class="explanation">išsigąsti, jaudintis: </span> Kap vaikas puola, tėvas už širdies stverias, o kap tėvas puola, vaikas juokias. <br/><b>įstvérti, </b>į̃stveria, įstvė́rė. <br/>1. <span class="explanation">įsikabinti, įsitverti. </span>. Laikykis skverno įsistvė́ręs. Viena ranka Graužinis įsistvėrė kietos azalijos šaknies. Jau antri metai vaikui, o da tik insistvė́ręs eina. Kai kada turiu insistvért lovos galo – silpna daros. Dvylikės metų prisejo ir až žagaro rankos [na] insistvért <span class="explanation"> (piemenauti) </span>. Eina sienos insistvė́rus. Paeinu tik insistverdamà. Žąsiokas viščiokui insìstveria ir traukia. Laikykis katės nagais insistvė́ręs in tarnybą, kad neišmestų. Lenkai kaip insistvė́rė, ir neatadavė Vilniaus. Ką čia insistvė́rei kai erkė mašnon. <br/>2. <span class="explanation">įveikti, nugalėti (lošiant): </span> Loškit, kol katra katrą įstvérsit. <br/><b>išstvérti, </b>ìšstveria, išstvė́rė. <span class="explanation">pagriebti, ištraukti (iš rankų). </span> <br/><b>nustvérti, </b>nùstveria, nustvė́rė<br/>1. <span class="explanation">nučiupti, pagriebti, nutverti (rankomis, dantimis, nagais ir pan): </span> Lapė nustvė́rė gaidį už galvos i nurūko. Katė nustvė́rus viščioką i tąso. Až rankos nustvė́rė, veda, rodžia, ką reikia. Nustvė́riau katiną už uodegos. Grėblį nustvė́rė – laužė sulaužė. Anys. peles gaudo, paukštį kai kada nustver̃s. Tik nustvė́riau [vaiką], būt inlėkęs upėn. Ką nustverdamà inmečiau mašinon. Gal nustvė́ręs vaikas ko sugėrė, kad apsirgo. Nustver̃s kita ranka [virvę] ir kilpą padaris. Iš ažu krūmo vilkas kap šoko, nustvėrė tą kukelaitę ir nubėgo su tąj kukelaite. Ir nustvėrė smaką, žaltį seną, ir surišė jį. Buvau jau vieną giesmę nustvė́rus, bet ir vėl pamiršau. Iš kur tokią panelę nustvė́rėt? Dirbu poilsio nenustvérdamas. Jis mano žodį nustvė́rė ir kitiem pasakoja. Jis plepa ir plepa: kokį žodį nùstveria, tokį ir sako. Sapnuoju: nusistvė́rė glėbin i myga. Nusistvė́rė marti [laišką], pažiūrėj [o] ir metė. Aš nuo Jono šitą priežodį nusistvė́riau. <br/>2. <span class="explanation">atsitiktinai gauti, pačiupti ko kiek: </span> Lėkiau per upelę, nustvė́riau [v] andenio kruopelę. Nustvė́riau do kužą šieno i insinešiau [prieš lietų]. Ale tai dabar nėra iš kur tų šiaudų nustvért. Dabar i te uogų nùstveri, i te – žiemą nebus. Pirma kad tik nustvė́rus pinigus! Dartės, kada nustvė́rė arklį, pasodino bulbas – ir geros. Sunkus, sunkus darbas, ale vis da kokį centą nusìstveri. Kad dar kokią ligą nusistvértau [ten eidamas] ! <br/>3. <span class="explanation">pagriebti už ko, įsikibti, nusitverti: </span> Onutė skęsdama už laivo nustvė́rė. Ji nusistvė́rė už durų. Jei nebūtau nusistvė́ręs, tai būtau nupuolęs. Nusistvė́ręs [vaikas] jau stojas. Mane turi až rankos nusistvė́rus, bijo. <br/>4. <span class="explanation">pagrobti, nuglemžti: </span> Arklį vokiečiai nustvė́rė. Mano, kad koks svetimas tuos pinigus gali nustvért. Gyventojai visi varo gyvulius girdyt in prūdą, kuris suvis arti prie girios, tai aš vis nusistveriu tai avukę, tai veršiuką, tai kumeluką. <br/>5. <span class="explanation">imtis ką daryti: </span> Nusistvérk kokį darbą. Jokio darbelio nenusìstveria, dykas ir dykas per dienų dienas. <span class="explanation">griebtis (kalbėti): </span> </span> Apie Babtus kiek čia nusistvė́rusių lenkų kalbos! Nusìstveria i kitep, neūtura kap per mus. <br/>6. <span class="explanation">užklupti, užtikti, sučiupti: </span> Tegul tik aš jus nustvérsiu kada obuolius bevagiant, tai jūs mane žinosite! Kiekvieną vaikpalaikį, nustvertą rūkant, lupdavo. Tik gyvą nustvė́rė <span class="explanation"> (spėjo atrasti) – </span> kraujas par burną trūko. <br/>7. <span class="explanation">staigiai apimti: </span> Papylau žibalo, i nustvė́rė ugnis <span class="explanation"> (užsidegė) </span>. Ūkana kokia nustvė́rė, i nujuodo bulbieniai. <br/>8. <span class="explanation">suimti</span> </span> </span> </span>. Nustvė́rė labai baisus gripas. Pelės telioką nustvė́rė nuo žalių bulbų. Pirkią grybas nustvė́rė nuo šlapumo. <br/><b> už galvõs nusistvérti</b>. <span class="explanation">labai nustebti: </span> Parodė jam – tas už galvos nusistvėrė, kad tas pavargėlis tur tiek pinigų. Kai skrynelės prasivėrė, už galvẽlės nusistvė́rė. <br/><b>už rañkos nustvérti</b> <span class="explanation">užtikti vagiant: </span> Až rañkos nenustvė́riau, ale kas gi daugiau. <br/><b>pastvérti, </b>pàstveria, pastvė́rė. <br/>1. <span class="explanation">nutverti, pagriebti, pačiupti (rankomis, dantimis, nagais ir pan): </span> Jis pašoko iš vietos, pastvėrė jos ranką ir ėmė kalbėti iš susijaudinimo kimstančiu balsu. Až pažasčių pastvė́rė ir nunešė. Pastvė́rė jį ir apgriovė. Kai ožys bėgo pro velnią, velnias kad griebė ir tik už uodegos pastvėrė. Išdykėli, jau pastvė́rei saldainį! Pastvė́rė saują smėlio – šiūpt akysna. Ragana pastvė́rė baronuką ir parsinešė namo. Bijau vištų leist oran, kad lapė nepastvertų̃. | Vėjas tuos pūkus pastvėrė ir išnešiojo visur. Tada vėtros pradėjo ūžt, pastvėrė mergą ir nunešė. Skaitau, tai vieną raidę pàstveriu, tai kitą – ne visas sumatau. Jis godžiai pastveria kažkokį negirdėtą posmą ir dainuoja jį taip, kad, atrodo, amžiais jo neužmirši. Aš jau nuo vaikų kokį žodį pàstveriu <span class="explanation"> (įterpiu naujų žodžių) </span>. Ana pastvė́rė tą žodį <span class="explanation"> (prikibo prie žodžio) </span>. Nesuprantu, ką sako [žemaičių tarme kalbantis] – kokį žodelį pàstveriu <span class="explanation"> (suvokiu, suprantu) </span>. Atalėkė ir vėl išlėkė kaip karštą akmenį pastvė́ręs <span class="explanation"> (trumpai tepabuvęs) </span>. Jis kažką pasistvėrė į rankas. Pasìstveriu kitokius žodžius. | <span class="explanation">greitosiomis pagriebti, pasičiupti kas pakliūva: </span> Kuo pastvė́rė, tuo patepė [medinašį vežimą]. Pastvers kokio [v] andenio ir mazgoja tenai. <span class="explanation">spėti suimti: </span> Atoliuką do pastvė́rėm <span class="explanation"> (nesulijo) </span>. Suprato pastvėręs ne tą kelią <span class="explanation"> (ne ten pasukęs) </span>. <span class="explanation">nutaikyti ką tinkama: </span> Pastvė́rus gero oro, i važiuok pirtin. <br/>2. <span class="explanation">skubiai paimti, pagriebti, norint gauti, įsigyti: </span> Nespėjau turgun innešt – pastvė́rė vilnas, kaip uogą nugėrė. Čiagi nepastvérsi pašarų. Pàstveri čirškulį [košėje], būdavo, – kai medų?. Nepasistvérsi <span class="explanation"> (nepasirinksi) </span> dabar i Labanoro miške uogų – išrenka. <br/>3. <span class="explanation">atimti, išplėšti, pagrobti: </span> Rymeika, pastvė́ręs iš jos vandenį, leidosi bėgti atgalios. Arklį pastvė́rė. Vokiečiai, pilę pastvėrę, visus jos apgynėjus ir gyventojus nužudys. Karvė buvo gera, veršiokas tę, kiaulis, – viskas pasistvė́rė <span class="explanation"> (liepsna pasiglemžė), </span> čystai sudegė. <br/>4. <span class="explanation">įsikimbant prisilaikyti: </span> Viena boba pasistverdamà eina ir griūva. Pasiramsčiuodamas eina, su lazdele, pasistvérdamas. <br/>5. <span class="explanation">staiga ištikti, paveikti: </span> Pašalę obuoliai – pastvė́rė šaltis. <br/>6. <span class="explanation">suimti</span> </span> </span> </span>. Džiovė pastvė́rė, i numirė. Inkstai buvo nesveiki, ciongo pastvertì. Vargšelę liga pastvė́rė. Kai velnias lekia, tai reikia persižegnot, tai velnią gumbas pastveria. <br/>7. <span class="explanation">įgauti kokią ypatybę: </span> Žuvis [nesūdyta] tuoj kvapą pàstveria <span class="explanation"> (įgauna negerą kvapą) </span>. <br/><b> gyvẽnimą pasistvérti</b> <span class="explanation">prasigyventi, prasikurti: </span> Anys pasistvė́rė gyvẽnimą, i dabar laikosi. <br/><b>padstvérti, </b>pàdstveria, padstvė́rė. pastverti<br/>1. Gerai, da prieš lietų padstvė́rėm daug šieno. <br/><b>pristvérti, </b>prìstveria, pristvė́rė. <br/>1. <span class="explanation">priversti, prispausti, prigriebti: </span> Pristvė́rė prie darbo. Būtų pristvė́rę, kad būčiau melavęs. <br/>2. <span class="explanation">netikėtai užtikti, užklupti, pagauti: </span> O tu rūkai? – Ramūnas patenkintas, pristvėręs Mindaugą. <br/><b>sustvérti, </b>sùstveria, sustvė́rė. <br/>1. <span class="explanation">sučiupti, sugriebti, nutverti: </span> Ji sustvėrė mane už užkulnio ir ištraukė [iš kūdros]. Ką tik sùstveria, tą vagia. Čia jį ir sustvėrė stiprios rankos. Sustvėrė kap bagočių už širdies. Susistvérti už galvos, už krūtinės. <br/>2. <span class="explanation">sugauti (lekiantį, judantį): </span> Karvė lekia kaip išdūkus, nesùstveriu. Paukštį kai kada sustver̃s ir tep pragyvens. Visą dieną sekioju paskui šitą bjaurybę. ir negaliu jį sustverti. <br/>3. <span class="explanation">užsigriebti, įsikibti: </span> Spėjau susistvért abiem rankom, o būčiau išsitiesus. <br/>4. <span class="explanation">susikibti: </span> Slidu, tai susistvė́rę bobos eina. Bėga visi susistvė́rę dainuodami. Su pačia nuejo už rankelių susistvė́ręs. <span class="explanation">įsitverti (keliems): </span> Susstvė́rę dviejuos ar trijuos i suka mašiną. Žirniai žydi, tik stovi susistvė́rę. <br/>5. <span class="explanation">susiimti (imtynių): </span> Kad tik susistverčiau su juo, tai tuo jį an žemės pakločiau. <br/>6. <span class="explanation">atsitiktinai gauti, sugriebti: </span> Daviau ką sustverdamà. Ir kur jis tiek pinigo sustvė́rė? Kokį centą sustvė́riau ir perku ką nors. Kasdien apkaušęs [žentas], sùstveria kokį rublį – nieko nežiūri. Į priešpilnį sodydavom bulves, o daba – kada arklį sùstveriam. Iš kur tu būtum jį. sustvėrus? <br/>7. <span class="explanation">paimti į nelaisvę: </span> Pas šitą pilį į 2000 lietuvių sustvėrę ir daugybę užmušę. Nors apgalėtas, da su savimi belaisvius sustvėriau. <span class="explanation">sugaudžius uždaryti: </span> Karves tik padginei dvaro palaukėn, tai pšik i sustvė́rė tvartan. <br/>8. <span class="explanation">išplėšti, pagrobti: </span> Katras sùstveria, tam gerai gyvent. Vygandas sustvėręs daugybę žirgų bei galvijų. <br/>9. <span class="explanation">užklupti, užtikti: </span> Sustvérti bevagiant. <br/>10. <span class="explanation">suimti</span> </span> </span> </span>. Mane liga sustvė́rė. Kap sustvė́rė šitie akmenys, tai jau reikė operuotis. <br/>11. <span class="explanation">susizgribti, susiprasti: </span> Spėjau susistvért, kad čia vagis lenda. Dar gerai, ka susistvė́rė [tėvas], ka tep pasakė. Tėvas girtuoklis; kad vaikai nebūt susistvė́rę <span class="explanation"> (pradėję rūpintis), </span> tai būt visai po gyvenimui. Aš daug pasakų moku, ale nesusìstveriu <span class="explanation"> (nesusigaudau) </span> tep greit [pasekti]. <br/><b>apsustvérti, </b>apsùstveria, apsustvė́rė. <span class="explanation">pastverti, sugriebti: </span> Apsustvė́rė [ragana] kirvį, kap ėmė ana kirstie – ir kirvis atšipęs. <br/><b>užstvérti, </b>ùžstveria, užstvė́rė<br/>1. <span class="explanation">sustverti, nutverti. </span> <br/>2. <span class="explanation">užsikabinti, įsikibti: </span> Anas. ažsistvė́rė manę i rėkt pradė [jo]. Kad bėgančio vilko nor uodegos ažsistvért <span class="explanation"> (kad nors kiek būtų naudos) </span>. <br/>3. <span class="explanation">imtis, griebtis (ką daryti): </span> Po vainai visi ažsistvė́rė gyvent. Užsistver̃' tu gyvent <span class="explanation"> (kurtis, prasigyventi), </span> kad negali! <br/>4. <span class="explanation">griebtis (kalbėti): </span> </span> Ažustveria iš palsko <span class="explanation"> (lenkiškai) </span>. <br/>5. <span class="explanation">ištikti, užklupti: </span> Karas čia mus ažustvė́rė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.