streĩgti, -ia, -ė
1. smeigti, besti, sreigti: Kur tu adatą streigì? Streigiaũ pjautuvą ir pusę piršto atnešiau.
2. mesti, sviesti: Kap streĩgia akmenį, tada jis smagus (greit lekia) . Boba dieduo kap streĩgė pagaliu! Streĩk apie žemę, kad neatsikeltų!. In kelines streigsi (priterši) iš juoko.
3. palikti, mesti: Sūnus itas ženotas, ale pati streĩgė, pabėgo. Gerà nestreĩgt [ų]. Nuvesk arklius ir streĩk. Višta iki šiol tai dar vedžiojo viščiukus, o dabar streĩgė – ir nors tu jai ką padaryk! Tai ne čėsas, motule, dabar streĩgtie pijoką: tai surašė vardelius, tai surašė stogelius.
4. nustoti ką darius: Viedma ragana gaudė gaudė – streĩgė ir parej [o] namo. Daugelis streĩgė bažnyčią (nebesilanko joje) .
5. mostelėti: Kap tik toj streĩgė ranka – ir išvarė. nekreipti dėmesio, numoti ranka: Streigiaũ ir nejau [į mokyklą].
6. greitai bėgti, sprukti: Pro duris streĩgti.
7. striegti 2: Mūs kluoną jau streigia, rytoj žada baigt dengt.
įstreĩgti, -ia (į̃streigia), į̃streigė.
1. įsmeigti, įbesti: Vyriškas in kitos nakties iñstreigia adatą až jos sukienkos.
2. įmesti: [Ragana] nusvedė ją žu svirno ir upėn ją iñstreigė. [Kryžius] nunešta upėn ir iñstreigta. Pavargėlis, kursai instreigtų almužną purvan.
išstreĩgti, -ia, ìšstreigė. išmesti, išsviesti: Ne per duris, ale per langą vištą ìšstreigė.
nustreĩgti, -ia, nùstreigė.
1. nusmeigti: Nelįsk akysna, ba kap šunį nustreigsiu! Vaikščioja kap peiliu nustreigtas.
2. numesti, nusviesti: Jau buvo berašąs tėvui laišką, bet perplėšė ir nustreigė į pastalę. Tai gal tu nori, kad aš liepčiau nustreigti tave nuo karklių?
pastreĩgti, -ia, pàstreigė. padengti stogą plonu šiaudų sluoksniu: Kap jau pastreigi, tai lengviau dėngt ir ilgiau laikosi stogas.
padstreĩgti, -ia, pàdstreigė. pakišti: Kasiklį pàdstreigiau po strieku, ale dabar tan daikte jo nėra.
pérstreigti. permesti, persviesti: Vainikėlį suspyniau, per upelį perstreigiau.
razstreĩgti, -ia, ràzstreigė. išmesti, pamesti: Moža ràzstreigiau kur aš tuos dokumentus.
sustreĩgti, -ia, sùstreigė. susmeigti, subesti.
užstreĩgti, -ia (ùžstreigia), ùžstreigė. užkišti, užbesti: Àžstreigiau straigstę, kad neganyt pievoj. Pardavinėjant karvę, išpeša šerių ir àžstreigia až kampo, kad nenusvest (nesisektų pirkusiam) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.