drevė́ti, -ė́ja, -ė́jo, drẽvėti, -ėja, -ėjo
1. darytis drevei, pūti: Medis drevė́ [ja],
t. y. pūna, vidurys išpūna. Eglės dažnai dar ant kelmo ima drevė́ti.
2. kopti medų iš drevės: Apei Mikolą, kad bitės paliauna perėti ir siūti, tai tad tikras čėsas yra medų drėvėti.
3. plėšti, niokoti: Vieni antrims kraštus teriojo ir drevėjo.
4. eikvoti, drepinti: Nedrẽvėk par daug meisos – šienpjūtei nebliks.
išdrevė́ti
1. išpūti, ištrešti: Išdrevėję medžiai nebedera staliorystei, norint drevė (uoksas) būtų labai maža.
2. iškopti medų iš drevės: Aulį būtinai (visiškai) išdrevėjus, paskirkitės iš tų perų korių keturis ar penkis geriausius.
3. išplėšti, išniokoti: Kitos bitės, ant to aulio supuolusios, veikiai jį išdrevėjo. Kryžeiviai, vėtra tenai įsilaužusys, iškirto besančią įgulą, turtus išdrevėjo ir pilę pačią sudegino. Pilys jų būdavo sudeginamos ir išdrevėjamos.
4. išeikvoti: Ta maita jau mažne visą meisą išdrevėjusi.
padrevė́ti. patrešti, papūti: Medis padrevė́jęs, t. y. aptrešęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.