padobilienis

Padobilienis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis paveldėjimą arba paveldėtą turtą (dažniausiai žemę, ūkį). Jis vartojamas kaip sinonimas žodžiui „paveldas“, ypač kalbant apie žemės ūkio ar kaimo kontekstą.

Pavyzdžiai:
1. Ūkis: „Po tėvo mirties jis perėmė visą padobilienį – ūkį su pievomis.“
2. Perdavimas: „Senelis padobilienį perdavė anūkui, kad išlaikytų šeimos tradicijas.“
3. Perdavimas: „Senelis padobilienį perdavė anūkui, kad išlaikytų šeimos tradicijas.“
4. Figūrinė prasmė: „Šis amatas yra mūsų šeimos padobilienis – jį perduodame iš kartos į kartą.“

Trumpai: Tai paveldimas turtas (dažniausiai žemė/ūkis), kartais – perkelta prasme – tradicijos, žinios.

Įrašas
Paaiškinimas	Padobilienis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis paveldėjimą arba paveldėtą turtą (dažniausiai žemę, ūkį). Jis vartojamas kaip sinonimas žodžiui „paveldas“, ypač kalbant apie žemės ūkio ar kaimo kontekstą. Pavyzdžiai: 1. Ūkis: „Po tėvo mirties jis perėmė visą padobilienį – ūkį su pievomis.“ 2. Perdavimas: „Senelis padobilienį perdavė anūkui, kad išlaikytų šeimos tradicijas.“ 3. Perdavimas: „Senelis padobilienį perdavė anūkui, kad išlaikytų šeimos tradicijas.“ 4. Figūrinė prasmė: „Šis amatas yra mūsų šeimos padobilienis – jį perduodame iš kartos į kartą.“ Trumpai: Tai paveldimas turtas (dažniausiai žemė/ūkis), kartais – perkelta prasme – tradicijos, žinios.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.