.
padlà (padło, пaдлa).
1. dvėseliena, maita: Užkask tą pãdlą giliau į žemę. Prie pãdlai atsigulė vilkas. Šunes išsikasė pãdlą. Lekia kaip šunes ant pãdlos. Turi pãdlą, tai bus ir šunų.
2. nususęs, prastas, netikęs gyvulys: Kaip aš josiu ant tokios padlõs! Kur tu tokį pãdlą dėsi!
3. bjaurybė, nenaudėlis: Tu, pãdla, ar neturi darbo, kad valkiojies pakraščiais! Nesakyk tu, žmogus, kokia padla! Ot padlà, o ne žmogus. Grūsk pãdlą pro duris! Jis su tokia padlà susidėjo, kažin kaip išeis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.