padingti

.
diñgti, -sta, -o.

1. nebebūti kur, prapulti: Nežinau, kur peilis diñgo, pradingo, prapuolė, pražuvo. Kirvis diñgo kaip į peklą. Kap apsiženijo, i dingo Juozo dainos (nustojo dainavęs) . Kur dingaĩ, ar į šiaudus įlindai? Kur tu taip ilgai dingsti? Sveikas, diñgęs (seniai matytas) ! Ak, kur diñgot, jūs lietuviškos gadynėlės, kaip dar prūsai vokiškai kalbėt nemokėjo! Atimk žmonių kuopai kalbą – dings tautystė. Klausinėjo gaspadinės, kur tas dingo sūris. Dingo kaip aketėn įkritęs. Diñgo kaip vandeny [je]. Diñgo ir diñgo, kaip ugny sudegė. baigtis: Nejutom, kaip vasara dingo. žūti: Jei tu imsi raštą, tai diñgsi, t. y. prapulsi.

2. rasti vietą, išeitį, dėtis: Aš n'įmanau, kur diñgti. Kur dingsi, gyvas į žemę neįlįsi, reik ant svieto vargti, kol gyvam. Kur dingsi nejęs. Pražuvom, kur bedingsma! Kur tura diñgti vaikelis, neturėdamas tėvų. Speiguotie i varnos nebįmano, kur diñgti. Ak, kur diñgtų ponai, kad jie būro netektų! Nė po kelmu dingęs grybas negal pasislėpti nu grybautojų daugybės. Ir diñk kur diñgstąs: nėr pinigų, ir gana.

3. darytis, būti, atsitikti: Tolie kiteip Grecijo [je] dingos. Tas. dingos visados naktį.
sveĩks diñgęs pražuvęs: Jei iki ryt nepristato pinigų, tai sveĩks diñgęs. Papulsi į jų nagus – sveĩks diñgęs. Dabar tai sveiks dingęs, – mano sau.
išdiñgti. išnykti, prapulti: Išdiñgo visi draugai. Visi zuikiniai šįmet skundžiasi, kad zuikiai išdiñgo. Kur jis išdiñgo, kad nebėr namie?
nudiñgti.

1. pradingti, išnykti: Saulė čia kur nudingsta, nusileidusi vakare. Kažkur ėmė ir nudiñgo. Kur ta muno mama nudiñgo? Kur nudiñgsta javai? – Karčemo [je]. Eidamas jisai raudojo dėl nudingusios jėgos. O kad jūs kur nudiñgtumėt!

2. rasti kur vietą , dėtis: Turu aš joms į šalį trauktis: jau dabar neįmanau nei kur nudingt.
padiñgti.

1. pradingti, prapulti: Telyčia padiñgusi, kuolą išplėšusi. Nežinom, kur padingo – kaip ugny prapuolė. Padingo mergelė lyg žemės praryta. Nieks neb'žinojo, kur jis padingęs. Kad ans kur padiñgs, aš pietus patieksiu. Ir prapuolė raupsai ant jų kūno, kad nežinojo, kur jie padingo.

2. rasti kur vietą , pasidėti: Kur aš padiñgsiu su tais mažais vaikais [atsiskyręs]. Kožnas težiūr, kur padingti.
pradiñgti.

1. prapulti, pranykti, pražūti: Kaži kur ans peilis pradiñgo? Mūsų katelė jau pernai kažkur pradiñgo. Kur tu buvai pradiñgęs? Ir tai jis pradiñgo kai žaibas. Jaunos dienos pradiñgo kaip sapnas.

2. rasti vietą, išeitį, dėtis: Ant laukelio nepagada, dargana – kur aš jaunas bernužis pradingsiu.
sudiñgti. pranykti, prapulti: Tai pasakęs, kaži kur sudiñgo. Lažą paliko ir sudiñgo, kai nebuvęs. Kas mielą naktį trys šieno kūgiai prapuldavo, o nė vienas nežinojo, kur sudingdavo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'padingti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2022 www.zodynas.lt
Draugai: Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x