.
dė̃kavoti, -oja, -ojo (дзякaвaць, dziękować), dėkavóti, ója, ójo.
1. dėkoti, sakyti dėkui: Nogniai gražiai dė̃kavojo už viską. O jei duosi, dėkavosim, jei neduosi, iškoliosim. Iž visos širdies dė̃kavojame tau.
2. laiminti: Ėmė duoną, dėkavojo, laužė ir devė pasiuntiniams savo.
atidė̃kavoti
1. atsidėkoti: Kaip tau aš atdėkavosiu. Atsidė̃kavok išeidamas. Duktė atsidė̃kavojo ir išvažiavo. Tai jau atsidėkavójai, sudiev pasakei.
2. (abdanken). atleisti iš pareigų, iš tarnybos: Ponas savo tarną atdė̃kavojo. Atdė̃kavotas zelnierius. Nuo savo urėdo atsidė̃kavoti (atsisakyti) .
išdė̃kavoti. daug kartų padėkoti.
nudė̃kavoti. padėkoti: Ans man dideliai nudėkavójo.
padė̃kavoti; .
1. padėkoti: Padėkavojo tam senukui už jo dovaną. Padė̃kavojo už nakvynę ir išejo. Jam pasidėkavojame už įvedimą arabiškų skaitlinių.
2. palaiminti: O ėmęs kieliką ir padėkavojęs, davė jiems.
pridė̃kavoti. daug kartų padėkoti: Užfundino buteluką ir dar tep pridėkavojo. Neskelsiu, dukrele, neskelsiu, širdele, gana prisdėkavojai, kai keleliu lydėjai.
uždė̃kavoti. padėkoti: Aš tau už tavo meilę negaliu uždėkavoti. būti dėkingam: Aš jam visą savo palaimą turiu uždė̃kavoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.