Padangis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis didelę, lygią, dažniausiai bemiškę pievų ar ganyklų plotą (panašu į stepę ar preriją).
Pagrindinės reikšmės:
1. Geografinis – plokščias, atviras kraštovaizdis.
2. Perkeltine prasme – erdvus, tuščias plotas (pvz., „padangis“ gali apibūdinti tuščią kambarį ar aikštę).
Pavyzdžiai:
- Toliau driekėsi beribis padangis, kur ganėsi avys.
- Po miško pradėjo plytėti saulėta pievų padangis.
- Konferencijų salė – tik tuščias padangis su vienu stalvu.
- Žiemą užsnigęs laukas atrodė kaip baltas padangis.
Trumpai: Atviras lygumas gamtoje arba erdvus tuščumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.