Pabutšalis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis paskutinį, galutinį laikotarpį, pabaigą (pvz., gyvenimo, veiklos, eros). Dažniausiai vartojamas kalbant apie priešmirtinį laikotarpį.
Pavyzdžiai:
1. Menininko pabutšalis buvo kupinas kūrybinių permainų.
2. Jos gyvenimo pabutšalyje ji daugiausia praleido savo sode.
3. Romos imperijos pabutšalis – tai nuolatiniai karai ir neramumai.
Sinonimai: pabaiga, paskutinysis laikotarpis, priešmirtinis metas, užbaigimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.