„Pabulys“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis maistą, valgį, lesalą (ypač gyvuliams ar paukščiams). Dažniausiai vartotas kalbant apie pašarą ar žmonių maistą poetiniu ar senuoju stiliumi.
Pavyzdžiai:
1. Kaimo sodyboje ruošė pabulį galvijams.
2. Po stogu kregždės nešioja pabulį savo jaunikliams.
3. Senovėje žmonės sakydavo: „Rūpinkis ir savo pabuliu.“
Pastaba: Šis terminas šiuolaikinėje kalboje retas, dažniau sutinkamas literatūroje, tautosakoje ar istoriniuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.