"Pabulė" – retas, poetiškas žodis, reiškiantis maistą, valgį, lesalą (ypač gyvuliams ar paukščiams). Kilęs iš slaviškų kalbų (plg. rus. _па́вало_, lenk. _pawola_).
Pavyzdžiai:
1. Avys ėrė žalią pabulę ant kalno.
2. Žiemą paukščiams sunku rasti pabulės.
3. Poetinis kontekstas: „Ganyklos, pilnos pabulės“ (vaizduojant gausią žolę).
Pastaba:
Šiuolaikinėje lietuvių kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Kasdėnei kalbai tipiški sinonimai: maistas, lesalas, pašaras.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.