Pabulai – tai senovės Romos religinis terminas, reiškiantis aukos maistas arba dievams skirtas valgis. Tai buvo maistas (pvz., sviestas, grūdai, vynas, pynės), kuris buvo aukojamas dievams per ritualus arba patalpinamas ant aukuro.
Pavyzdžiai:
1. Romėnai ant aukuro pabulus (pvz., javų pyragą) degindavo dievams.
2. Pabulai buvo laikomi dieviškosios malonės užtikrinimu.
3. Terminas kartais vartojamas perkeltine prasme – kaip dvasinis pamaitinimas (pvz., knygos kaip protiniai pabulai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.