Pabliuznyčia – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, netvarkingą, apleistą ar prastai įrengtą patalpą, butą ar namą. Dažnai naudojama neigiamai apibūdinti nepatogiam ar blogai išlaikytam būstui.
Pavyzdžiai:
1. Po studijų gyvenau tokioj pabliuznyčioj – vienas langas neuždarytas, sienos drėgnos.
2. Ką tu čia nuomojiesi? Visiškai pabliuznyčia!
3. Jie apsistojo kažkokioj pabliuznyčioj prie ežero.
Sinonimai: užkampis, lūšna, skurdžius, užuovėja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.