pabengimas

Pabengimas – tai kalbos kūrinio (dažniausiai eilėraščio) pabaigos posmas, kuriame išreiškiama pagrindinė mintis, pamoka, išvada arba kreipiamasi į skaitytoją/klausytoją.

Pavyzdžiai:
1. Prie pat pabaigos (žinomas liaudies pabengimas):
"Prie pat pabaigos –
Ir pasaka tebėra."
2. Pasakose (pvz., „Baltasis kiškis“):
"Ir aš ten buvau,
Midų, alų gėriau,
Per barzdą man tekėjo,
Į burną neškėjo."
3. M. Katiliškio eilėraštyje „Linksma buvo“:
"Linksma buvo – ir baigėsi,
Taip ir gyvenime."

Trumpai: Tai – užbaigiamoji formulė, suteikianti užbaigtumo jausmą ir dažnai turinti didaktinį, linksmą ar ritualinį pobūdį.

Įrašas
Paaiškinimas	Pabengimas – tai kalbos kūrinio (dažniausiai eilėraščio) pabaigos posmas, kuriame išreiškiama pagrindinė mintis, pamoka, išvada arba kreipiamasi į skaitytoją/klausytoją. Pavyzdžiai: 1. Prie pat pabaigos (žinomas liaudies pabengimas): "Prie pat pabaigos – Ir pasaka tebėra." 2. Pasakose (pvz., „Baltasis kiškis“): "Ir aš ten buvau, Midų, alų gėriau, Per barzdą man tekėjo, Į burną neškėjo." 3. M. Katiliškio eilėraštyje „Linksma buvo“: "Linksma buvo – ir baigėsi, Taip ir gyvenime." Trumpai: Tai – užbaigiamoji formulė, suteikianti užbaigtumo jausmą ir dažnai turinti didaktinį, linksmą ar ritualinį pobūdį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.