pabembėti

bémbėti, -ėja, -ėjo. darytis nerangiam, senti: Ir aš jau pradedu bémbėti – penktą dešimtį varau.
įbémbėti.

1. įaugti dideliam, sutvirtėti: Na, vaikel, kad inbémbėjai! Taip įbémbėjo, kad jam porą pūrų pakelti juokai. Inaugo, inbémbėjo kaip jautis. Jau įbémbėjo veršelis, reiks vesti turgun. | Jį laikyk kaip šunį, kad neinbémbėtų (neištvirktų) !

2. įeiti į metus, įsenėti: Tu jau gerai įbémbėjusią mergą paėmei. Ką aš, vaikai, beišmoksiu – jau įbémbėjęs!
išbémbėti. išaugti dideliam: Kaip tu išbémbėjai, kaip tu išaugai! Kaip greit išbémbėjo, jau bernas – seniai čia buvo vaikas!
nubémbėti. numenkti, nuskurti, nupampti: Tie anų paršeliai tokie nubémbėję, susitraukę.
pabémbėti.

1. paaugti, pastiprėti: Pabémbėjo Joniukas žymiai per šituos metus.

2. šiek tiek pasenėti: Jų jau visi vaikai pabémbėję, beveik į ketvirtą dešimtį įsikraustę.
pribémbėti. dykam pribūti: Ten būdamas tai pribémbėsi.
subémbėti.

1. suaugti, sustambėti: Jonas kad subémbėjo, tai nė vienas berniokas jo neįveiktų. Suaugai, subémbėjai – ir dėdės nepažįsti.

2. susenti, susenėti: Tas senis jau visai subémbėjo.

3. sukietėti, sudiržti: Subémbėjus žolė. | Subémbėjęs medis (gumbais suaugęs) . sudžiūti: Tos duonos įkąsti nebegalėsi, ji labai jau subémbėjusi.
užbémbėti.

1. dideliam užaugti: Visi vaikai užbémbėjo. Užaugo, užbémbėjo kaip guba. Užbémbėjo kaip ąžuolas.

2. užskursti: Kaip užbémbė [ja] iš mažo [veršis],
teip paskuo i teauga. Daržai užbémbėjo, ir nebeauga.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pabembeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2022 www.zodynas.lt
Draugai: Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x