pabeiga

pabeigà. pabaiga:

1. Pabeigà, kai žemėm užkasa. Jau čia ateina pasaulio pabeigà. (Svieto pabeigà – vaikai nebeklauso tėvų.

2. Pabeigõj kito mėnasio pareisim. Iš pradžios tai jai nieko, ale an pabeigõs. Ant pabeigõs gyvenimo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pabeiga' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2022 www.zodynas.lt
Draugai: Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x