paatvažiuoti

važiúoti, -iúoja (-iúona), -iãvo.

1. judėti sausuma iš vietos į vietą susisiekimo priemone: Jei važiúoji, važiúok, jei eini, eik, o čia būti negali. Ka turėjom paskuo arklį, važiúote važiãvom, o kol neturėjom – pėsti ejom. Kad jau reik važiúoti važiuotam, tad jau reik apsirėdyti gerai. Kinkymai suplėšyti, sudraskyti, i važiúok! Dar̃ kojos negali iškelt – tik važiúot (pėsti nevaikšto) !. Pėsti net lig namam atejom, niekur neprisejo važiúot. Žvyrium keliai išpilti, dulka, kai važiúoji – net dantyse grikši. Nu gerai, važiúosva, bet ka dar aš neturu laiko. Važiúona [mašinomis] kaip smakai! Važiúona ir važiúona su dviračiais. Kol diena aušo, aš jau važiavaũ su dviračiu. Su arkliais važiãvom ir arėm, ir sėjom. Su pora arklių jei važiúona, dišlius yr. Briko [je] važiaváu dum arklium. Abu važiúoja, daboju, arkly (arkliu) . Mergiotės nemėgdavo, kai margu arkliu važiúoja. Važiãvo tokiu juodu arkliu blizgančiu. Veršiais arė, tik važiúot i paakėt arkliais. Su ragėms buvo važiúojama, ledas. Baisu ir važiúot, kai rogės visuos kraštuos paskliundrom eina. Langai apšerkšniję, nors rogėm važiúok. Nėr kuom važiúot – nei ratais, nei rogėm. Važiúodavo su vežimais tie [margučių] mušėjai. Kur, varge, važiúosi, gal šešiom geldom patvoriais. Neigi kožnam valia penėtą pilvą parodyt ir su poniška marga karieta važiúoti. Važiúoja lankas lankan (vienas paskui kitą) . Tai daug svieto važia [vo] – lankas lanką stūmė. Įdūręs važiuoj [a] paskui. Ir žmogaus čia važiuota. Šitas arklys geras važiuoti, arti, joti. Mano laikais svotai važiuoti važiãvo, su barškučiais važiãvo. Keblu, grublu, kratu, terli, tiži, gliti, šlapia rudenį važiúoti. Te prie moliui, tai jau brudna važiúotiej. Važiuoju stačiai. Važiuoju žemyn. Tu važiúodami užmigai. Aš satikau jį važiúodami. Man užusodino vežėtėlėsna ir važiúojant pametė. Ar nematei tu čia važiúojančio žmogaus su pora arklių? Važiuodamas giedojau: bevažiuodamas visą giesmę pagiedojau. Važiuosiantieji renka arklius kas kur nakvoję, žiūri pakinktus, kinkosi. Jei važiuojant ratai girgžda, bus bėdos. Jei važiuojant eina žingine arkliai, tai tave laukia. Ėjo ėjo tuoj mišku, randa važiúota. Niekur tokių rugių nėr – nors važiuotas par juos važiuok. Ateina žiema, žmonys dejuoja: neturi malkų, nei kuom važiúoja. Sunku akmenėliui, per kurį važiuoja, sunku našlaitėlei, kad žmonės meluoja. Ne raiti josme, ne pėsti eisme, važiuoti važiuosme, važiuoti. Mes kaip vyrai važiuosma, iš tiesų, iš tiesų, ten ten ten, ti ti ti, tir. Ir davė (liepė) jam važiuoti ant jo antro vežimo. Važiuodamas arkliais sakyk sau: tie arkliai nekalti vargsta. O kačeib nepabažnai ir neteisiai, tačiau … visi kalba: vardan Dievo važiuojam. Geriau puikiai eit, neką prastai važiúot. Tėvai ratus dirba, o vaikai važiuoja. Ne tu šėrei, ne tu ir važiuosi. Ne tėvo arklys, ne sūnus važiúoja. Ne tėvas pirko, ne sūnus važiuoja. Ne mano kumelė, ne mano vadelės, ne aš ir važiuosiu. Nešersi (Netepsi) – nevažiuosi. Jei nori važiuot, tai ir patepk. Kas tepa, tas ir važiúoja. Pateptais ratais greičiaus važiuoti. Arklį nepašėręs nevažiuosi. Kaip šersi, teip ir važiúosi. Jei duosi, tai karietoj važiuosi, jei neduosi, tai vyžoj čiauši. Gerà pėsčia eina, o blogà – važiuota važiúoja. Kaip turiu, teip važiuoju. Šaukantysis tešaukia, laukantysis telaukia, o mudu važiúokiva. Šuva loja – ponas važiuoja. Kas rėkia, tegu rėkia, o mudu, boba, važiúojam. Kas šauka, tešauka, mudu, bobale, važiuokiav. Važiuok nevažiuok, o ko reikia – atiduok. Pirk, negailėk, bus linksmiau važiuot. Važiuoju važiuoju – ir kelio nežymu. Važiuo [ja] mašina riestu kaminu, nei garai neina. Žiemos metu važiúojasi su rogėmis. Greitai važiúojasi. Lengvai tę visai važiúojasi. Ar pora arklių važiuõsis? vairuoti (susisiekimo priemonę), valdyti (arklius): Aš važiúot mokėjau, pasikinkyt nemokėjau. Važiúoti nemokėjau – neturėjau dviračio. Aš visą laiką rūpinaus, kad tau su mašyna važiúojant būtų laimingi keliai. Be mokslo nieko nėr, čia ne ant brikos važiúoti [mašina]. Važiãvo girtutukas, i mašina užlėkė. Tai greitai važiúoja – oru skrenda! Anas gi ne važiúoja, o paukštes gaudo (labai greit važiuoja) . Arklin – i važiúoja pati paskinkius. Važiuõj tu, sakau, atvež‘. Jau kaip važiúoja, tai ir kiaušinis jam nuo galvos nenulėks. Važiúoja – tai tik žemė dreba! Zarasuos, Grabnyčios kai yra, važiúoja arkliais (būna arklių lenktynės) . Ne su šieno vežimu – su žmonėm važiúoji! Žiūrėk! Nieks taip gražiai nevažiavo kaip mano bernelis. Važiuo [ja],
kad kibirkštys leka. Jis važiuodamas važiuoja (nesnaudžia) . | Apie jaučio ragus apisuki ir valy – važiúoji [su žagre]. Važiuoja kai velnias ant ožkos. Važiúoja lyg (kaip) su kiaušiniais. Važiuoja kaip su puodais. Važiúoja kaip miegodamas. Važiuoja kaip ir perkūnas. Ne ratai kalti, kad girgžda, kaltas, kas važiuoja. Palengva važiuodamas, toli nenuvažiuosi. Pakinkius kožnas važiuoja. judėti sausumos susisiekimo priemone. būti keleiviu: Tramvajum, traukiniu važiúoti. Važiavau geležinkeliu (gelžkeliu). Gali važiuoti, ka kapeikų turi. Bilietus išperkam, ir važiúoja (tevažiúoja) . [Nėščia moteris] atbula važiúot vežime tai nevažiavo. Atsisėdo, tada anas. arkly važiãvo. Galiu pasibaigt autobusu bevažiúodama – bais man bloga. Dabar ir kiaulė važiúoja autobuse. Sulindo į būdą (autobusą) i važiúoja. Važiuoti be bilieto draudžiama. Važiúojami pinigai. Čia važiuojamieji bilietai parduodami. Kieno vežime važiuoji, to ir dainą dainuoji.

2. judėti sausumos susisiekimo priemone į kokią vietą, tam tikra kryptimi ar turint kokį tikslą, vykti: Važiúosim Kaišiadorỹs. Paršiukas susirgo: sukasi į rundą i sukasi, – gal daktaro važiúot. Kepsu duoną i važiúosu į Telšius pardavoti. Būčiap žinoję, tai nevažiãvę. Tie žmonys važiúona iš jomarko įgėrę su arkliais i susimušas važiúodami. Kur judu važiúojatav karvės pirkti? Važiúosuot į Šilalę. Ryt važiúosuot į Rietavą. Kumet tu važiúosyt paso? Rytą apent kels ankstie, važiúos į Kalėdas. Pakinkyk arklius, vedu važiúosiav parsivežti brolio. Jurevyčia, titė nabaštiko, kailinius nuplėšė, zalėtų bevažiúodamas (taip ilgai važinėjo pirštis) . Žiemoms liuob važiúos į praktį valdiško miško vežti, kad uždirbtų piningų. Mūso tėvas liuob važiúos į Mažeikius, iš sėmenų liuob padirbs aliejaus tokio. Su maža ligele nestrošijaus važiúoti pri daktaro. Važiúodavom net Veisiejuosna. Važiúojamte susdarę namo. Ką senas žmogus žinos, kur važiúot žemės [susigrąžinti]. Ar Varėnoj važiúojat? Dėl linų derliaus važiúoja per Užgavėnes. Mirt nevorta važiúot Vilniun. Važiuõs ana an motką svečiuosnan. An jį važiúoja poveselin. Važiúojamte greičiau namo. Ana. par daktarais važiúoja, o sūnus nugriuvo. Važiúoja an kermošio Lydon. Kad ją regėsit, [pasakykit: ] tevažiúoja, kap turi kada čėso, mūs [p] tevažiúoja. Mokytojas važiãvo mokyklosan. Ar jau apspirkai gi – važiuotum namo. Tris keturias dienas važiúodavo lig Panevėžio. Reikia važiúotienai turgun, daug yra reikalų. Važiúojam namo – bolium man jau kvėpia. Tai važiúostat namo ar da būstat? Mūsų važiúoja uogų až Kairelių te miškan. Dabar Rokiškin važiãvus važiúot – tenai visa giminė. Visi važiúoja, važiúoja ant dėdės, ant mamą, ašian neturiu kur važiúot. Važiúojit, kur didesnės grinčios! Kad anas nigdi, kad aš važiúoč an jį! Neberūpi dirbt, tik važiúot kur. Palei ligonines tik važiãvo i važiãvo. Ben keli žmonelės važiúoja bažnyčion, arkliukas prastas vos kruta. Šieno važiúojam, grėbiam visos parytėlio. Nevažiuõs piršliai, tokiõs gražiõs nevažiuõs (kaip nevažiuos) !. Važiúosma ūlyčion vakaruškos. Rytoj gal turgun važiúostat? Taigi važiúoja maudytis ir važiúoja, kai šilta, mašinos prisėdę čia lekia. Važiúoja an karčemą dantų plaut su arielka. Jie važiúosią namų prilankyt. Na ko aš te važiúosiu [pas nelaimingai ištekėjusią dukterį] – raudot? Seniau važiúodavom ant mišką, – prikeldavo nuo antros valandos. Jei piršlėm važiúodavo, pasiimdavo žmogų, katras geresnį liežuvį turėjo. Ka važiúodavai į lauką, tai aš tam seniukui mindavau [vežimo] galą, o tas sūnus – pirmagalį. Važiúoja ant šliūbo ir padeda [pasogos] pinigus ant stalo. Ežys sėdžia sau ant gaidžio ir laukia, kada važiuos ant šliūbo. Kai į miestą važiúoja, tai dainuoja: – An druską, an taboką. O iš miesto tai: – Prigėriau prigėriau. O aš važiuosiu int motinėlei vargelio padejuotų. Mes alučio neragavę namel nevažiuosim. Juk girdi, rytoj reikės į girią važiúoti. Kad būtume tiesiog važiavę, jau Rūgiuose būtume bėsą. Važiúokiat tiesiai, gal vieškelio nesieksiat. | An Palangos važiúojant, artie buvo rubežius. An Klingus važiúojant, tai teip priknebę an žemę rugiai. Važiúosiv tėviškėlę, pas seną motynėlę. Ryt važiúosiu jomarkėlį, pirksiu vainikėlį. Mes važiuosim svečių šalį. Šiandien paliko Pasvalys nevažiuotas. Apie malkas nieko negirdėt: nė pirktos važiúoja namo, nė kertam. Taisos, it į mugę važiuosiąs. Ponas nevažiúosi in mužiką veselion. Nebe laikas arklius liuobt, kai jau reikia važiúot. Tam ir mergos, kad piršlys važiúotų. Kur dabar važiúoji? – Iš namų laukan. Su tokiais kalniais gali po žiemos vartais važiúot. Dabar toks tykus laikas, nors tėvui į talką važiúok (nėra jokio darbo) . Jis ir šikt važiúotas važiuõtų. Susidėliok iš anksto, važiúosias – staigumo [je] ką užmiršias. Nekur važiúojasis. Į Telšius par Luokę važiuojas. judėti, vykti sausumos susisiekimo priemone tam tikra vieta: Tuo keliu aš dar nesu važiãvęs. Tuo keliu buvo daug važiúota i mažumą kas pamesta. Kad važiúosi šituom kraštu, tai užeik. Žydas važiúoja po kaimą, kas kanapes [sėjęs] turi, – superka. Važiúonam par Nevarėnus, tik veizam – stulpas eina keliu. Važiuõt [ų] per tokias balas, per ugnis, kad ir ratai degt [ų],
da giliau važiuõt [ų]. Važiúoja per tiltą. Pirm važiúodavo par kaimą bitelės: tei pavožia kokį vyrą po doklu, abe į kubilą įkiša. Tokia melžėja važiãvo pro galą kaimo, tai pamatė, kad dega. Važiãvom pro Trobas. Važiãvo važiãvo par tokį mišką, niekur nieko, tam ūkininkuo biškį kaip i baugu paliko. Keleliu važiúota, rūtelėm barstyta, jaunų brolių šalims jota, raselė braukyta. Jie važiãvo keleliais šešiais bėrais žirgeliais. Matušės lauku važiavom, matušelės laukeliu, šalimis jojo balti broleliai, seselę ramdydami. O kad aš važiavau per tėvelio lauką, pūtė pūtė šiaurus vėjas nuo žalių rugelių. Per tiltą važiavau, gegutė kukavo, tiltas geležinis didžiu balsu kaukė. Sušalau, sudribau, par du laukus važiavaũ. Kaip per gojelį važiavo, tuoj gegutė sukukavo. Viduoju keliu važiuoti. Aplinkui važiuoti. Jau savo sodžiaus lanką važiúojam. Molainius pravažiavom, dabar Vaišvilčius važiúojam. Važiavaũ lauką, važiavaũ antrą – nieko neprivažiavau. Važiãvom laukus, važiãvom antrus, n‘įkalbinau panelę. Važiavau laukelį, važiavau kitą, an trečio laukelio žirgeliai sustojo. tinkamas, skirtas judėti susisiekimo priemonėms: Kelias važiuojamas, geras kelias. Dabar tik takas yr, o anksčiau buvo kelutis važiúojamas. Yr kelias važiúojamas, ta lai keliu važiúo [ja]. Pagal trobą akmenys, kelias važiúojamas. Čia nevažiuojamas kelias, grįžk atgal. Kelias šlajomis važiúojamas. Greitkelių važiuojamąja dalimi draudžiama eiti pėstiesiems. Par galą važiúojami klaimai buvo. judėti sausumos susisiekimo priemone kokiu atstumu: Tolyn važiuoju. Toliau Kamajų negi važiúosi?. Gerumu, gražumu visada toliau važiuosi. Duok kvailiui kelią, dešims mylių važiuosi. Liečytu arkliu toli nevažiúosi. Iš čigono arklį išsimainęs netoli ir važiúosi. Par melavimą toli nevažiúosi. Meluosi (Melu) – netoli važiúosi. kurį laiką judėti susisiekimo priemone: Važiúoja važiúoja aplink, bo tam daikte, tai tam daikte. Važiúoju važiúoju – jau pradėjo temti. Važiavo važiavo ir privažiavo, kur skiriasi kelias ant trijų. Važiavo važiavo ir įvažiavo į labai didelę girią. Važiavaũ dieną, važiavaũ naktį ir privažiavau žalią lankelę. Čia arčiau, bet važiuoti ilgiau. traukti: Važiuoja didelė kariuomenė, ažudauš tave, jauną berną.

3. judėti sausuma iš vietos į vietą. Važiúoja ratai. Mūsų mašina važiãvo šimto kilometrų greičiu. Lokomotyvas važiúoja anglimis. Sulauksit, kad vežimas be arklio važiuõs. Kelius klo [jo] sienojais – nemožna buvo važiúot [gurguolėmis]. Kaip važiúoja mašinos, teip dulka. Mašina kai važiúoja, tai smėlį šitą pusto, stulpai eina. Tankai važiãvo ir važiãvo be pertrūkio. Kad važiuoja, kad važiuoja [tankai] ant mūsų triobas par lauką. Dar nepravažiavo autobusas? – Nesimatė, kad važiuõtų. Važiúoja gi padvadų dešims dvylika, tai iš tolo pavėjui girdis. Mano tėveliui buvo labai didelis Rygon važiuojamasai brikas. Davė jam ratukus, dangum ir žeme važiúojamus. Ciesorius 100 markių padovanojo luošam ant įsiteikimo važiuojamosios krasės. Važiúojamoji padarynė. | Šitie važiuojami pavalkai, čia viršų iš odos uždeda. Važiúojami devyneli pavalkai. Važiuojamasis ratas. | Lėlis miega ir sapnuoja, kad per jį akėčios važiúoja. Važiuoja kaip Grigo ratai. Važiuoja kap Alijošius. Teip kaip traktoriai važiúoja po galvą ir kaip aš galiu da miegot! judėti kokia vietove. Mes. jau ka pamatysiam par sodą važiuojant automobilį, bėgom kaip an gaisro. Ãpačia važiuoji su arkliais, o viršu važiúoja traukinys. Po kaimą pakiemiais važiúodavo [kuliamoji] mašina, viens kitam turėdavo pasidėt dirbt. Mūs namas didelis, prie ežero, ir kelias pro šalį važiúodavo. kursuoti: Dabar važiúona i keleivinės ir į tą miestą nuvažiuo [ja]. Važiúona mašinos, ale retai, nebė [ra] benzino. Mašinos tokiais keleliais važiúo [ja],
į tokius užkampius privažiuo [ja],
kad savo „Volgos“ nė nebreik. Pirm ano karo traukiniai prie mūsų nevažiãvo. Šilalės mašyna nebvažiúona. Reik žinot, kada autobusas an Raseinių važiúoja.

4. judėti laivu, valtimi, plaukti: Laivu važiúoti. Bures pasikėlė i važiãvo. Jis daug metų ant garlaivio važiãvo. Eldija, irklai – su lazda nevažiúosi. Važiúoja važiúoja, atsigręžia – kelio nebėra.

5. plaukti laivu, valtimi į kokią vietą, tam tikra kryptimi, ar turint kokį tikslą, vykti: Nemunan valtelėm jiej važiãvo Kaunan. Važiãvo su luotu pasisupt an bangų. Smalėko priskaldo, an laivo uždega ir važiúoja nakčia [gaudyti vėžių]. Mūs važiúosme į ežerą. Važiúosma su luge žvejoti. Jaunieji važiúo [ja] į marias, seniems reik žuvį gabęti parduoti. Kad su žuve, tai visumet su valte važiaváu [į turgų]. Nemažas ežeras buvo, mano dėdelis važiúodavo laivele šieno grėbt. Aš laiveliu važiavaũ iš Kernavos (Kernavės) . Važiuos jaunas bernelis į spindančias jūreles. Eik šen, mergele, sėsk ing laivelį, važiuosva vedu už vandenelio. plaukti, vykti laivu, valtimi (jūra, upe ir pan): Važiúoti jūra. Važiuõs po upeles, žuveles rinksies. Važiãvo an marių (mariomis) ir ėmė ir žuvo. Važiuona anie su laivu ta upe ir mato tris motriškas. Berniokas nuejo pamarėn, pasamdė laivą, atejęs pasiėmė tą senelį ir važiuoja par marias. Jūreivėlis par marias valtele važiuoja. Priegliumi važiuoti. Per ežerą su luotu važiuoja, šaukia – gert netrivoja. Kad tu per vandenį važiuotum ir gert prašytum!

6. judėti vandeniu, plaukti. Važiúoja trys laivai. tinkamas plaukti (laivams), naudojamas laivininkystei: Upė akrūtais važiuojama. Ta upė šėpimis važiúojama. slinkti vandens paviršiumi pasroviui: Sielis važiúo [ja]. Upėn nustumi, ir važiúoja tie sienojai. Ir jau toli upe važiúoja [sienojai],
bet paskui juos sustabdė krantan.

7. skristi, vykti lėktuvu, raketa: Orlaiviu važiúot nepapuolė. Kosmonautai ka važiúo [ja] (jei važiuotų raketa) , cinkt Rietave, cinkt Plungė [je]. Bijau važiúoti, senatvė: gali iškratyt lėktuve.

8. judėti oru, skristi: O tie bombonešiai bū bū bū bū – sunkiai važiúo [ja]. tinkamas judėti oru, skristi: Aš tau užduosiu darbą par vieną naktį padirbti mašiną, oru važiuojamą. slinkti oru: Kartais lyg stogai, lygu žemės gabalas, rodos, važiúojąs [sunkus debesis]; kartais nelyna, važiuona i nuvažiuona ans.

9. joti: Važiãvo anas an arklio raitas. Anas važiúoja in arklio. Kap sėdos [ant arklio],
tai sako: – Važiãvom važiãvom kap tik arkliai iššoksta. Anas kap raitas važiúoja, tai kojom žemę dastoja (siekia) . Subatos rytelio žiūriu per langelį – važiuoja bernelis ant širmo žirgelio. | Ant lazdos važiúoju į Alytų.

10. vykti kur toli ar ilgam laikui; išvykti, parvykti: Važiúoti į kurortą. Važiúoti atostogų. Tevažiuõjie, tenegrįžta. Įdės lašinių, avienos rietą samdiniui, pyrago, i važiúok numie. Ans, sako, važiúoti mokinties ant [v] andens (važiuosiąs mokytis jūrininku) . Padarė kuokinę, kap vaiskan važiav [o]. Važiúoju savan kraštan, net gera daros – matai, ką daro prieprotis. Iš antro karto važiavaũ Amerikon užsidarbuot. Tada jin. prabuvo pas tėvus dvi nedėli, tada jos nenoria išleist važiuot pas žaltį. Mes važiuosim į tą šalį, kur lineliai dera. Metūse 1831 ligai cholerai ir sumišimui kilus, pavoju buvo mokytinius Kražiūse belaikyti, todėl pardėtinis 16 d. kovo liepė jiems numon važiuoti. Velykų atostogų (jis) važiuosiąs (išvažiuosiąs) tik kokias dvi savaites. Išbuvę trejus metus svetimoj padangėj, visi džiaugias važiuojantys į savo kraštą. Jo Mylista važiavo į kelionę. Žmogus tas, kuris, važiuodamas šalin, iždavė tarp tarnų savo gerą savo, yra Viešpatis mūsų Jėzus Christus. Važiuosim šiądien aba rytoj tokian miestan ir pramisim ten metus, ir prekausim, ir laimėsim. Jei dvidešimt penktą sausio apsiniaukę, – žiemužė važiuõs. Pats [v] anduo važiúo [ja] (lietus ateina) . Gaspadoriui ir lašinių duok, ir kelionę važiuok. Tėvas važiãvo kelius į Varnius, pasažyrus, tavorus vežė. Ne mokslus eiti, o kelią važiuoti mums. keliauti: Važiúoti aplink pasaulį. Per visą Lietuvą visur važiavau. Visur važiavaũ, ale karvės su balnu niekur nemačiau. Prasimokino siūti, važiuojasi po pasaulę. rengtis išvykti: Kaip jau jie. man‘ mylia visi, tai kai važiúoja, visi apsikabina: – Tik neraudok, bobut, neraudok. Seserys važiúoja, važiúoja į Maskvą – taip ir neišvažiuoja. būti tremiamam: Aa, važiavaĩ (buvai ištremtas) – kam tu tikęs žmogus buvai. Į šaltus kraštus važiavau. Jis atvažiavęs [iš Amerikos] nupirko tris valakus žemės, tai užtat gavo Sibiran važiúot. Kiek čia važiãv [o] – ir visai biednų, ir nekaltų!

11. išvykti, parvykti gyventi; persikelti, persikraustyti: Visi šaukė: nevažiúok pas vaikus, laikyk ūkę, neklausiau, – marti [dabar nekęsdama] tik durimi tranko. Ar važiúok an mane, ar atvešiu vaiką i paliksiu. Nenor [ėj] au važiúot, kur gimiau, te noriu mirt. Ne ne, nepirksme [trobos vienkiemyje],
nevažiúosme, nebenoriu purvo braidyt. Važiúot [užsimetė į Argentiną] – o kurgi pinigai? Ogi devyniolika šimtų litų! Paskyrė telegrafistu Rusijon, labai toli, ir atliko, nebevažiãvo. Kogi aš važiúos [iu] te svetiman kraštan žemės knistų, ir čia davaliai. Anas kap amžinas žydas važiúoja ir važiúoja iš vieno daikto kitan. Nevažiuok, bus ir čia gerai, gali dar kur prapult. Važiúokita kitosna žemėsna. Važiúoti iš namų, iš tėviškės.

12. eiti, bėgti traukiant (susisiekimo priemonę): Kiekoj arklių važiúoja. Važiuoja koja už kojos. Šitas arklys gražiai važiúoja. Kai jos. pavalkus užmauna [savo vyrams],
tai jau važiúok! traukiamas: Davė karietą, važiuojamą trimis arkliais. Ateję meistrai: dirbins anuodu puskarietę, penkiais arkliais važiuojamą. Vienu arkliu važiúojami ratai. naudojamas traukti susisiekimo priemonei; kinkomasis: Arklys važiuojamas. Kurie būdavo važiúojami, tai ant lauko nedirbdavo su tais arkliais. Ar šitas kumelys jau važiuojamas? Du važiúojamu kumeliu buvo. Ir ans turėjo keturius arklius važiúojamus. Arklių yrai, ale nei vieno važiúojamo. Laikiau du važiuojamus arklius. Arklys iš jaunų dienų važiúojamas yra drūtesnis, negu dykas buvęs. Tas pats jojamas, tas pats važiúojamas (neturi užvado) . Toks velnias jojamas, toks važiúojamas. Toks jojamas, toks važiúojamas. Jei tu važiúojamasis, tu ir važiúok.

13. valdant (arklius) varyti, vesti, stumti: Kur važiuoji arklius? Važiúok arklį šonan, bo, kai mašina važiuõs, nebus vietos. Dėk pinigus ant stalo, važiuok žirgus iš dvaro.

14. pravažinėti, įpratinti važiuoti: Tėtis davė tokią jauną kumeliukę, da nevažiúotą.

15. spausti važiuojamaisiais padargais, trypti, minti: Važiuoti mane važiúoja, raiti mane joja. Matau – vėžos važiúotos, ir pasukau. Važiúotas kelias. Nusileidęs taku nuo skardingo šlaito eina nevažiuotu, apleistu keliu. Jug i tėvas važiúo [ja] an žmogaus stačiai, mis [liji],
ka vaikas nevažiúos (nedorų tėvų nedori ir vaikai) .

16. vežti: Rugius pjaunam, o tada važiúojam kluoneliuos. Reikia mėšlas važiúot.

17. judėti slidžiu paviršiumi (ppr. slidėmis, rogutėmis, pačiūžomis), čiuožti, šliuožti: Slidėmis važiúoti. Vakarais da liuobam eiti su šlėdalėms važiúoti nu kalno. Žiemą šite [p] langai ažušalę – su ragutėm možna važiúot. | Vaikai atsisėda ant kriaušiaus ir važiúoja ažupakaliu. Kada? – Tada, kai kiaulė važiuõs (važiãvo) ledu.

18. velkamu judesiu slinkti, ropoti, rėplioti: Rugius pjauni, žiū – i važiúo [ja] [gyvatės]. Jie. aplimpa [sausumoje smėliu] ir nebegali važiúot. Prieš šaltį šuo važiuoja subine, uodegą užlaužęs, o prieš lietų voliojasi. šliaužti. Naminio storo [audeklo kelnes] pasiuvai, ir važiúoja [vaikas] par grindis.

19. sunkiai eiti: Aš kap tik (vos) važiúoju. Kad anas va jau šitaip važiúoja.

20. gausiai judėti oru. Ka jos. pradeda spiest, pakyla i važiúoja. Musios labai važiúoja trobon.

21. slinkti, slysti: Kad šita koldra neslaiko, važiúoja. Kokias lopinys! Važiúoja i važiúoja nuo galvos. Atrausi tus kraštus, atrausi, padirbi vietos anam, ans i važiúo [ja] pakalniuo. Vežimo galas važiúoja žemyn. Šniūrą teip šitai užners ant maišo i tą maišelį trauks trauks, tas maišas važiúos važiúos į aukštą [malūne]. Į venteraičio pryšakį kaip įlenda ungurys, važiúo [ja] paakiuo. Kažkaip išminkštė [ja] ta gimda, i važiúona vaikas lauk. Nekask duobę kitam, bo pats į tą duobę važiúosi.

22. judėti ratu, suktis: Atsikelu, bloga bloga, važiúo [ja] aplinkuo viskas (svaigsta galva) . Pradėjau kliedėt, važiúoja visa akỹs, man juokas ema. suktis apie savo ašį: Pateptas ratas vis slidžiau važiuõs.

23. veržtis, skverbtis, eiti (per ką), judant erdve: Vėjas par visus langus važiúoja. Aukštinis būdavo, pro jį važiúodavo lauk dūmai. Prastai traukia [kaminas],
jeigu ben porą trejetą dienų nekūrinai, dūmai važiúoja gryčion, nors padūk.

24. tekėti, lietis, plūsti: Kam dar pili, ar nematai, ka jau per kraštus važiúoja. Oras pasikeitė, langai važiúoja (tirpsta ledas) .

25. kristi, byrėti: Važiúoja ir važiúoja obūliai žemyn. kristi, retėti, slinkti. Važiúoja plaukai, Kalėdoms būsiu plika.
2
6. irti, lūžti, dužti ir pan.: Jau tas stogas važiúona pruojam. Jau mūso langai lauko važiúos! Kojinė paleido akį i važiúoja visa.
2
7. trenkti, smogti, kirsti: Kai tik kišo galvą, tep reikėjo ir važiúot kočėlu. Kad kas kils (šoks priešais) – važiúoju botkočiu į liktarną (kaktą) .
2
8. smarkiai ką daryti: Nu, jau gali važiúoti (kimšti mėsą darant dešras) . Kartais vėjas pryš būs, į priekį [tada],
nu ant vairių, reikėjo jau į pečius važiúoti (smarkiai irkluoti) . Nubrauki ranka prakaitą ir važiúoji toliau (riši rugius) . Primeta muzikontui po centą – greičiau važiúoja. Šluota per dienas važiavo, dulkes ir vortinkles nubraukdama. | Karas važiãvo ir sustojo pas mus.
2
9. Važiúok pro duris, daug nešnekėk, nieks tavęs neklauso! I važiúokiatav, ka noriatav, į peklą, mun jūso nereik! Važiúok po balais, tokios nereik! Važiuõj važiuõj – darbai mūsų laukia. Tegu į devynis kantus važiúo [ja] ! Važiuok pas velnią ant pietų! Važiuok, pon, su savo kiaušiais!
30. leisti kortą lošiant, eiti: Tau važiúot, ko lauki? Važiúok, tau eit. Nu, važiúok. Dabar man važiúot lauk. leisti pirmyn, stumtis: Važiúok toliau su savo stikline.
3
1. sėkmingai ką daryti: Ta mergaitė be trejetukų važiúoja (gerai mokosi) . Penketais vaikas važiúo [ja]. Mano vyras nemoka meluot, jis labai su prauda važiúoja. Teip ir važiãvo, ir važiãvo su tuo melu. Per daug plačiai važiãvo (gerai gyveno) ūkinykai. Kas vagia, tas važiúoja. sektis: Viskas anam gerai važiúo [ja],
vyksta gyventi, važiúote važiúo [ja].
3
2. varyti (amžių), gyventi: Jau šeštą dešimtį važiúo [ja]. Šimtmetį aš jau važiúoju, i čia suskauda, i čia suskauda, ale vis prikentamai. Važiúoju į devintą dešimtį. Lygiai su metais važiúoju (pagal metus senstu) . Aš jau šeštus (šešiasdešimtus) važiúoju. Kas geria, ilga nevažiúoja. eiti. Jau devinti metai jam važiúoja.
3
3. būti laidojamam; mirti: Čia užgimiau, iš čia važiúosu. Išsivartoję visi šlunkai [senam],
laikas jau virsti i važiúoti. Diena po dienos važiúosam – jug jau turam cidabrinelius (žilus plaukus) . Jau mums kaleina ateina važiúoti. Kad ir neskubėsi, tiej namai (dangus) liepia važiúot, eilioja. Atejo čėsas, ir važiúok. Metai, da metai, o vis tiek reikės važiúot. Aštuoniasdešimt metų i važiúok sau, nebtęskias.
3
4. sakyti, kalbėti, pasakoti: Na, toliau važiúok!
3
5. aštriai, užgauliai sakyti, rėžti: Vos šitoks zekis, o jau su visom blėkom važiúoja važiúoja. Na, tu ir važiuoji!
3
6. darytis žinomam, plisti: Vienas pasako žodį, par kaimą i važiúoja.
3
7. būti nėščiai: Vienas dar nevaikščioja, o vėl jau važiúoja. Po veseliai daboja vyras: ėgi jo žmona važiúoja (važiúota).
Alijõšius važiúoja [per akmenimìs, per dañgų, po akmenimìs, su rãtais] . griaudžia: Alijõšius važiúoja po akmenaĩs. Alijošius važiuoja per dangų. Alijošius su ratais per akmenim važiuoja.
atbulaĩs rãtais važiúoti. priešgyniauti: Nevažiúok kaip žydas atbulaĩs rãtais. Nepradėk atbulaĩs rãtais važiúoti.
atgal̃ važiúoti vaikėti: I pradedi atgal̃ žmogus važiúoti.
devyniaĩs važiúoti labai pataikauti: Devyniaĩs jis važiúo [ja] aplink ją – oi, jau tokios niekur nėra.
į (an) Abraomą (į Adomėlį) važiúoti mirti: Jau buvau an Abraomą važiuojąs. Visi važiúosma in Adomė̃lį.
į ãkį važiúoti priekaištauti, prikišti: Gaspadorius suprato, kad važiuoja jam akin, ir daugiau valgymą pataisė.
į ámžinastį (į amžinýbę, į (ant) Amèriką [júodąją],
į aną̃ svíetą) važiúoti
. mirti: Aš ilgai negyvensiu, reiks jau man amžinýbėn važiúot. Greit jau reiks važiúot Amèrikon. Jau laikas važiúot ant Amèriką júodąją. Kaip žadėjo, taip ir padarė, – juokėsi kitas, – o tu, seni, važiuok į aną svietą, čia neviliok jaunų mergų!
į diẽniškius važiúoti iš miegónių keltis iš miegų, imtis dienos darbų: Reiks jau į diẽniškius važiúot iš miegónių.
į kálną (į kalnãlį, kalnẽlin.
į kalniùką.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'paatvaziuoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x