paapsivesti

vèsti, vẽda, vẽdė.

1. padėti eiti prilaikant: Paėmė aną jau po rankos vèsti ten. Do tik až rankos vẽda vaiką (mažas dar) . Dukrytė pati jau atsistojo ir vedamà eina pamažėle. Kai až rankiotės vedì, tai net dunda, kaip eina. Ans muni nutvėrė i vẽda iš miško lauk. Tėvas vẽda iš pirkios, o ana spirias, neina. Kad neina, veste atvesk. Onytė pati nežinojo, kas jai darosi, nesipriešindama ėjo vedama. Vienas veda až rankelės, antras až antrosios. Reiks bernelis girtas vesti ir jo pypkę kartu nešti. Dėkuo ponuo Dievuo, kad ne vedamúoju esu, sau taką dar matau. Pats nepasijutau, kaip pavijau vedamąjį, užbėgau jam už akių ir pamojau ranka. Vyrai dabar už rankikių vedamì (nesavarankiški). Kaip ves aklas aklą. Aklas aklą netoli tevès. Kai aklas aklą veda, tai abu paklysta. Atbulas nevaikščiok – savo tėvą į pragarą vedi. Be akių, be ausų neregius veda. Be kojų, be rankų nereginčius veda. Neregys neregį veda.
vestinaĩ. vestinõs. Seniukas [kunigas] laikė mišias, pusę teišlaikė, vestinõs nuvedė. Vieną vaiką in rankų nešuos, kitą vedúos. Ana jį až pažasčio visur vẽdas i vẽdas. Tik ana, sako, kapt mane už rankos ir vedas. Tiej du pabroliai, su kuriais aš važiavau, prieina galu stalo ir paima mane až parankės, vienas už vienos rankos, kitas už kitos ir vẽdasi.

2. pririšus raginti eiti, tempti paskui save: Vadus arklys, kurį pasiėmęs ir vesi. Tas. pareis pats, nereiks nė vèsti, nė varyti, nėko. Ji. ant ragų vedamà. Karves vèsma laukan. Gyvulį vẽda [pavasarį],
tai parūko švęstais žolynais. Kur vedì, čia nėr žolės! Vieną [gyvulį] vẽda, kiti eina. A karvelių nèvedatav? Nèvedam karvių Joninėj in rasos. Karvę vesiù paupėn, ba labai šiulta. Ana. tik vẽdant ganyt, jos nepririši. Jūs abudu vestàt karvę. Karvė iš viso bloga, lei vẽda parduoti. Pri jaučio nèveda, ka pieno būtum žiemą. Vėlyva [karvė],
vesta [prie jaučio] pusėj rugsėjo. Duoda [meška] tam rankosna lenciūgą, kad tik vestái. Telyčia sunku vèst. Morės nėkumet, ožka buvo vedamà. Vèski tu, dukra, ganyt ožį. Žmogus tą arklį vedą̃s. Aš imsiu žagrę, tu arklį vèsk. Ved’ šitą arklį, kad i po kojai nebūt. I pamačiau tą eržilą vẽdantį. Šventas Jurgis žirgą vedė. Verkčia sesulei, žirgą vesdamai. Dėk šimtelį ant stalo, vèsk žirgelį iš dvaro. Vèsime žirgelius į naują stainę, o jaunus svetelius į seklytužę. Prieš kalnelį raitas jojau, nuo kalnelio rankoj vedžiau. Vesk žirgelį pro vartus, o man’ jauną pro kitus. O ko žvengi, žirgužėli, iš stainelės vẽdamas. Jog tasai bus vestas kaip avelė ant užmušimo, o notvers nasrų savo. Kada tavo neprieteliaus jautį alba asilą sutinki beklejojantį, tada tu tą vel jopi vesk. Bei tur veršį lauką užu abazą vesti ir sukūrenti, kaip jisai pirmą veršį sukūreno. Tą gaukite ir veskite jį bukliai. Spiriasi kaip ožys vẽdamas an turgų. Rėka kaip ožys į turgų vedamas. Ir nenorinčią ožką veda į turgų. Sunku vèst nèvedamą ožką. Papras jautelis vedamas, kumelys jojamas. Kas vẽdamas? – Meška, kumelė ir mergelė. Nevesk ožį į daržą, kops ir patsai. Nevesk ožio į daržą – pats įšoks. Ir šuo pryšinas karti vẽdamas. Pripranta i šuo karti vẽdamas. Prieis prieis žalė pri sieto nevedamà. Dvylika žirgų vienu pavadžiu veda. Penki vyrai vedė jautį pjauti pro girdyklą, pro knabės kiemą.
vestinaĩ. vestinõs. Vestinaĩ įvedė į vidų. Trisdešimt penkis kilometrus vestinaĩ turėjau buliuką nuvesti. Imk už karčių kumelį ir vèskis. Tu vèskis arklį keliais, nevèskis per laukus. Teateinie, tepaemie už rago tą karvę i tevediẽs. Kai vedúos karvę, lekia in obuolius, tęsia. Vediẽs šunį, prisiriš’. Vedė̃ms vedė̃ms per gronyčią karves. Kad anas būt vedusỹs kumelį rankoj; o tai jojo raitas ir susmušė. Kitos moteriškos iš lauko arklius veste vesdavos, o ji raita parjodavo. Kaip dovaną už gerą darbą kelmyne senis galįs vestis paršiuką ir ožką. Tebesie žiedelis, vèskisi žirgelį. Kad nukėlei balnuželį, veskis ir žirgelį. Tas kunigas juostas tokias tam velniuo metė ant ragų ir vẽdas. Kuris žmogus eidamas turi rankas už nugaros, tai tas su savim velnią vedas. versti, raginti eiti: Vẽda piršlį karti. Tu ją. ved an laužo ir degin. Kaltą ir iš bažnyčios veda. einant stumti, varyti: Pritemo – i vesk dviratį a viralinėn, a gurban. Prieš kalniuką tai vẽdės rankose dviratį. Pravažon įvažiuoji, tai kad duodas, sako, kad slysta dviratis, tai vedžiaũs visą kelią. Grėtė matė jį besivedant dviratį per Pamarių kaimą.

3. lydėti paprašytą, pakviestą kur eiti: Vẽdė manas brolis mane až stalo [vestuvėse]. Imk už rankos ir vèsk svečią prie stalo. Kur tu mane vedi? Jin mane vẽda, tai aš ir einu [į kapus]. Kur seniau vaiką vèsdavo, – niekur taũ neišves, tupėk namie. Bijojau beeiti, gavo gaspadorius vèsti muni gulti į kamarą. Po veseiliai vẽda jop sa [vo] žmoną. Tėvas mus ūgino vienas, nèvedė močekos namuosa, kad nestumdyt mūs. Į jaujas, į pirtis vèsdavo kuningus šventyt. Vẽdė muni į bažninčią, vẽdė pri spavienės, vẽdė visur. Vẽdėme ją prie pirmos komunijos. Sulydė žmogų, nèveda pirkion. Ved’ in bobulią savo, kai ji girdžia, tai paūtaris. I malt, i grūst vèsdavo piemenį [ūkininkas]. Ir moteris, būdavo, vẽdam kult. Liepė: – Vèsk bunkerin! – Nevesiù, nieko než [i] nau. Ne kelią rodė, ne svečius vedė in aukštą tėvų dvarą. [Perkūnas] motyną savo saulę par dieną nuvargusią ir nudulkėjusią vakarą vedas į pirtį, idant ryto metą vėl linksma keltumias ir žibėtum. Čystan četvergan (Didįjį ketvirtadienį) vaikus vẽda praust krankliai. Ėmė mane už rankelės, vedė mane į svirnelį. Vès mane jauną šienelio grėbti. Imkie tu mane bernelį, vèskie aukšton klėtelėn. Vẽdė mane an alaus, an gardaus, vẽdė mane an medulio, an saldaus. Kur mane, tėvulia, vedi, ar lygan laukelin rugelių pjautie, tai duok, tėvulia, plieninį pjautuvėlį. Veda marčią du kartu ing bažnyčią. Vesk mus su tavimi, jeng danguj mes būdami tave garbinsim. Gelbėm mane, susimilk sunkybėj mano, vedeim keliais tikrais pats. Eikige, vesk tas žmones, kur aš tau sakiau. Anys bijojosi ing Jozefo namus vedami. Ir vedė jop visus ligonis, tūleropomis ligomis ir mūkomis apimtus. Mes juos Ponop Dievop vestumbim, jamui tarnaut ir garbės jo dugsint mokytumbim. Anas mi veda. Topgi vedė Viešp [ats] Jėzus klausytojus savo. Vedė jį nuog Kaipošiaus. Ar giltinė tave vedė į tą karčemą? Vesk – neina, palik – verkia. Vedúos namo jauną pačią, ir baisumas ema. Anie ejo, i muni vẽdės lygiai. Vèsiamos tavi į veselę, į parėdką, visur vèsiamos, tik šį metą tu ganyk. I motina vèsis muni į bažnyčią. Septyniolikos metų anrašo kavalieriuosna, tada vẽdas vakaruot. Nu vèskiatės, ka noriat, eikiat į tus šokius. Ejo kokį dešimtį kartų ano vèsties. Reikia [nedorėlį] vèsties, kur juoda tamsu, ir paleist. Vienas leki kaip vel [nia] s, muni nèvedys. Nèvedės ant kalniuko, prašiau, ka vèstųs. | Vẽdas in save vis man’ Juozupas. Vẽdės keturių metų vaiką padėti malkas pjauti. Eję, vẽdęsys tą piemeniuką [, kad parodytų, kur paslėpti pinigai]. Dabar ir atjojo laumė ragana, savo dukterį padavė vesties. Anys. pristigo gal vandenio ir vẽdės par miestelį gulbiukus. kviesti, vadinti: Vẽdė vẽdė ir neišvedė pasvažinėt. Vẽdė jis tę ją gyvent. Anksčiau, kai vyras vẽdė, nevažiavo. Svočia an savę vẽda arba duoda pas jaunąjį pietus. Tiek užsistojus vẽdė pirtin, baisiausia. Vẽdė ją gryčion, a ana nejo. Nor [ėj] au jau vèst eit, sėdi pardien. Mergos muzikantą in večerios vẽda. Apyneli žaliasis, puroneli gražiasis, tavi pylė į taurelę, muni vedė į tancelių. | Volungė vẽda grybaut prieš lietų. Nelaimė vedė. Tas buteliukas, matai, vẽda visur. Vienan šonan, kitan šonan – butelis vẽda. Alutis vedė, arielka lydėjo, šaly kelio prie berželio radau nakvynėlę. Girtybė sutikta ves ant viso pikto. Gieda i gieda par naktį, vẽda iš kantrybės, i gan. Kvaili juokai barnin veda. Eik, kerėpla, nevèsk piktuman. Nevèsk manęs širdin. Toki senė bobutė buvo, liūb muni vès į apmaudą. Žmogų prapultin vèst tai negalima. Tik manę jau į kokią negandą neįveskit; vèskit į gerą. Žinai gerai, jaunoji Marele, kad aš tevi į vargelį vedù. Kam vedì didžian mane vargelin. Sūnus Dievo … veda mus iš didžio vargo. Nekaltybė turės geruosius vesti. Ir nevedi mus ing pagundinimą, bet gelbėk mus nuog viso pikto. Tuomet Judas, kurs buvo jį išdavęs, matydamas, kad jis pasmerktas, gailesčio vedamas nunešė atgal vyriausiems kunigams ir vyresniesiems tris dešimtis sidabrinių. Ir tai pirm bėgt ižg to pasaulio girion, sergėkis ir vangstyk to viso, kas norint tave piktop vẽda. Tave visad traukia ir veda daugesn piktop, o negi gerop. Pametę piktuosius būdus svietiškus, kurie tiesiogui ing prapultį veda. Bažnyčia krikščionių renka, gina, vienybėn mus veda. Kuriuos [žmones] žvaizdė est vedus Jeruzaliaus miestan. Todėlei mūsų Ponas Kristus, žinodamas šiuos pasiuntinius netikinčius jo prisikėlimo ir šiteipo netikru keliu vaikščiojančius, norėdamas juos ton vieron vestų, nū pats jiemus gyvas pasirodo. kviesti (šokti): Tep tai bernai vèsdavo: ateina, nusilenkia ir vẽda šokt. Turi mergina eit šokt, kai bernas vẽda. Vẽda šokt tie berniokai tuos pamergius. Visokius ratelius vaikiai vẽda šokti muni. Katrų nèveda šokti, susiima rankoms i šoka vienos. Vẽda šoktų – aš atatupsta traukiuos. Atvažiavo svečiai, priimi, tuoj vẽdam šoktie. Aš tave pabučiuosiu, kad tik mane nevestái šokt. Antanas, nenorėdamas, idant vel bandytų šokin jį vesti, pametė saliūną ir per priemenę išejo ant kiemo. O vilkelis nabagėlis vedė ožką šoktie. Eičiau, vèsčiau aš ją šokti, kad turėčiau dovanų. Kaip jaunas buvau, tai kalnus ir klonis ariau, o kai pasenau, mergas šokt vedžiau. O vilkelis linksmas esąs, vesis ožką šokti.

4. imti žmoną: Pačią vedant ar ištekant, kaip dabar regėjom, gėrynes kėlė. Vestinà merga. Vestina merga, nuotaka. Žadu vesti savie pačią. Jaunikaitis paskiria sau ištikimą draugą už piršlį ir joja su juomi į butą ūkininko, kur yra aprenkama vèsima merga. Dar Anelė nevedamà. Buvo vẽdęs mano vyro seserį. Graži, ir aš jos noriu vèst. Antrą kartą nebèvedžiau. Turtingai vèsti. Tris mėnasius reikės pabūt nevẽdus. Paukšt vyras ją meta, kitą vẽda. Niekai senam vèst, vèsk jaunesnis. Toks jaunas esi, o tokią augusią pačią vedì. Su vedusiu gulėjau, t. y. su ženotu. Dar nevedęs. Nevẽdęs. Vaikai yra visi vẽdę. Anas vẽdęs buvo, išsiskyrė. Tėvas buvo vẽdęs antrą sykį. Turėjo tą tatai vẽdusį sūnų ten už kelių kilometrų. Buvo nevẽdęs, senas kavalierius. Vienas vedęs buvo, o antras nevedęs. Ir atjojo trys bernyčiai, visi trys nevẽdę. Tekėjusių ir vedusiųjų luome svetimoterių ir svetimvyrių nebūtų. Jei vẽda, tai kad ir ant rugių lysvės (paskubomis, nepasiruošę) . Gerą žmoną vesì, kalnais vaikščiosi (būsi laimingas) , prastą žmoną vesì, kloniais vaikščiosi (vargsi) . Kad manę vèstum, tai aptiesčia visą dvarą drobytėlėm. Ar jos bobutė iš mūsų kiemo vestà buvo? Aš ne iš tolie vestà – iš už keturių gyvenimų. Aš iš miestelio į Žilionis vestà. Muno pati nū Kuršėnų vestà. Anie ieškojo ano sūnaus, čia buvo palikusi mergė nevestà. Kas bus iš mergelės, kad liksi nevestà. Nėra už ką pykti, atėjo laikas, moteriškė vedama ne už mylimojo, už vedančiojo turi eiti. Lietuvos kunigaikščiai vesdavo sau žmonas gudų kunigaikštaites. Karalaitis įsimylėjo Jonelio moterį ir nežinojo, kokiu būdu galėtų vestie. Ar tai ne dienos jaunam nevedus! Paversiu sūnelį ąžuolėliu, o kitą – uoselėliu, o tą vestą mergiščią – karčia epušėle! Per vasarėlę mergelę mylėjau, o rudenėlį vèstie ją žadėjau. Nevèsiu puikios, o nė bagotos, vèsiu vargų mergelę. Mergytę vẽdęs, jaunąją parvedęs, ir lovelę padaryčiau. Iš Palangos sau žirgelį pirksiu, iš bajorų sau panelę vesiu. Nevesiu našlelės, nemylėsiu, našlelės vaikelių nelinguosiu. Mėnuo saulužę vedė pirmą pavasarelį. Kulką vedžiau sau už žmoną, kardas buvo man svočia. Kas muni ves ves, didį kraitį ras ras: du kubilu grybų, tretį baravykų. Vedė jie anų dukterę sau ing moteres. Bylo, idant kiekvienas, kuris moterį jau vẽdęs est, idant su ja gyventų, idant jos nopleistų. Vaikai šio svieto veda ir teka. Klausimėgu tada jūsų, kad darytumėte visą tą piktą daiktą peržengdami prieš Dievą mūsų bevedant sau svetimas moteris. Vesiu tave, jei gimdytojai satars. Netikusi duktė nevesta pasiliekta, ir ji savo tėvui apmaudą daro. Idant gentainę savą artimą nevestų ing moterį. Taisos (Užsigeidė) kaip senas jauną vesti. Ko krioši kaip vakar vestóji. Ko šmurksai kai vakar vesta. Kai veda (teka), linksma yra, kai kelnių prašo, verksmas ima. Jaunas vedęs, jauna tekėjusi nesigailėkis: užaugs sūnūs kai broliai, dukters kai sesers. Nenoriančią vedęs nepasidžiaugsi. Nenuliūsk anksti kėlęs, jaunas vedęs. Varu vedęs nepasidžiaugsi. Nevedus vargai, parvedus vaikai. Bėda vedus, bėda nevedus. Vesti – tai ne arklį mainyti. Neieškok toli pačios vesti, nei arklio pirkti. Kad reik pačią vesti, ir naktis trumpa. Mešką vedęs meška ir džiaugsys. Dėkuo vedančiam, išgrauž žadančiam. Nelauk žadančio, eik už vẽdančio. Senas jauną ves, pasiėmęs nepames. Nenoriu vesti, gaila pamesti. Nei vest, nei pamest. Tas nemes, kitas nevès, o tikrasis nematys. Čiupt vedęs, čiupt nevedęs. Šitas vaikas vẽdasi, aš viena lienku. [Sūnus] norėjo vèstis, tai motina draskėsi, nenorėjo. Ką jau senam vèstis, tai geriau jaunam. Dar už mamą gražesnės nerado, kai atras, tada vèsis. Vedžiaũs in ket [u] riasdešim metų. Tėvulis kitąroz nèsvedė, be pamotės užūgino tėvas [paliktus vaikus]. Penkelis metus nesìvedė, o po tam apsivedė. Nuvažiavo jis. į Mikailiškius, iš tę ir žmoną vẽdęsis. Aš nesvẽdęs, berniukas. Vedusis. Pameskiat tokį piktą gyvenimą, da veskitės moteres. Valgys ir gers, ko norės, be apsirinkimo valgymų, vesis, tekėsis ne teip kaip pridera. Dievas smarkiai žydamus uždraudė, idant nevestųs nei tekėtųs su pahonimis. esantys santuokoje, susituokę. Jie jau seniai vẽdę. Vẽdusiųjų pora. Vẽdę tokie buvo žmones, rimti, ateidavo arbatos gert. Vedu nebuvov vẽdusiu. Mylias mylias, negalia gyvénti, o vẽdęsi mušas.

5. imti vyrą, eiti už vyro, tekėti: Ji tą vyrą galėjo vèsti. Ji rusutė, o tura vokytį vẽdusi. Dukterys vẽdė į Rusnę, su vaikais gyvena. Po metų ir jauniausioji panorėjus vèst sukviesdino daugybę princų į žvalgus. [Karaliaus duktė] nė vieną kitokį nenorėjo vest, kaip tik vyrą su žalia barzda. Ar tai ne dienos jaunai nevẽdus, kad augau pas močiužę? Tik aš vèsiu būro vaiką, būro vaiką artojuką.

6. tuoktis: Bernas ir merga vienas kitą pamylėjo ir susikalbėjo vestis. Testa vẽdas, kad nori. Kap vẽdasis, an užsakų reikė [jo] duot. Pasako kunigas per pamokslą, kas vẽdas. Anksčiau mergaitė vẽdasi ar berniukas, ir visas jaunimas ateido išleist. Jaunimas vẽdasi, lieka kolūky, jei turi kur gyvęt. Senė pamirė, o senis vedėsi su kita. Ar dabar mudu vèsimės, ar rudenio lauksim? Mes vedėmės lygus su lygiu.

7. eiti drauge: Ai, man kai gražu būdavo, su vaikais kai vẽdas momos. Su žmona vẽdas Sigitas. Tai kurgi vẽdatės kai Meira su pačia? Čia kažin kokie vẽdas? – Vetrinaras ir Vizbaraičia. Vẽdasi su savo šunimis. Vedasi ji su tuom avinėliu, atėjo į tokį dvarą pas poną. Kas čia dedas, kas čia dedas, iš kermošiaus po du vẽdas.

8. būti vedliu, vadovauti, rodyti kelią: Proproproanūkis varo du šimtu karvių, o mano proseneliai kariuomenę vèsdavo mūšin. Tu vesi mano karius. Gad šarvotas ves (bus vadu) pulką ir vėl atgrąžins. Kareivių pulkelį pulkaunykas veda, o mano bernelį in grabelį deda. Ažuskrenda vis priekin paukštė, ažuskrenda, gal vẽda kitas. Tie mažiejie ančiukai pradėjo vèst tuo didžiuosius. | Mus žvaigždė vẽdė, o dabar žvaigždė prapuolė, mes nežinom kur eit. Vedė jas Paukščių kelias žvaigždėtas, lydėjo širdis į tolimąsias, į numylėtas šalis. Posėdžius jis vedė greitai, tvirtai žinodamas, ko nori. Įvykdžiusi savo uždavinį, ji. užleidžia vedamąjį vaidmenį kitai tautai. Mes veikiame ne tik protu, bet ir širdies vedami. Gerų norų vẽdamas. Man atrodo, kad dainos tai į gerą pusę žmogų veda. Eiles rašiau vedamas vien įgimto palinkimo. Aš pats ėjau pas tave klastingų minčių vedamas. Ir vėl laivai išplaukia į šiaurę, bet jau visai kitų tikslų vedami. Kai jau kitas galas vẽda galvą, tai tada jau nebėr nieko. Jų. protas nèveda, kap čia lietuvis nori pats sau gyvent. Gal pradeda širdis šiteip vèst. Dar aš kojas turu, dar aš nusivelku, kur muni širdis vẽda. Aš einu, kur vėjas pučia, kur akys veda, aš einu visur, kur tik skamba šventa tėvų kalba, kur dar nesu buvęs. Muzikoj mane pati ausis vẽda. Kur nosis vẽda, čia eina, ką akys mato, to reikia – tai dabar žmonės! Sveikata žmogų vẽda. Protas žmogų tiesiai vẽda.

9. dainuoti, giedoti, griežti pirmuoju balsu: Pirmgiedotojis, kurs balsą vẽda. Giedot galiu, ė vèst negaliu. Vienos vẽda, kitos taria par mojavą. Plonu vẽdamu [balsu] giedodavo. Aš eidavau kaiman vèst dainuot, dabar te dunstu, negaliu išdainuot. Vẽda tai tokia kita, ne aš, aš tik pritariu. Tarti mas abidvi galiam, o vèst negaliam. Ansambliuky dalyvauju, bet jau vedù su kitom, vienai sunku. Tu vesk – tavo balsas gražesnis. Paėmęs švilpynę, vedė dainos gaidą. Smuikas paėmė aukštą gaidą ir vienas vedė melodiją. Pipirėdis tupi aukštai ir švilpauja. Kurs aukščiau, tas veda, kurie žemiau, tie taria. Ji pirmoji vedė giesmę. Vedamàsis tonas.

10. būti nusitęsusiam, eiti kuria kryptimi: Agrastų takai par sodą vẽda. Šitas kelelis vẽda į Nemuną. Radom pėdas vestàs, bet karvę vagys jau buvo papjovę. Į pamarių kaimą veda daug kelių. Kelias buvo engus ir vedė per dirvas. Metų metais mindžioti mediniai laiptai vedė į antrąjį aukštą. Ant kur ved kelelis? Kuris [kelias] veda ing visokią tiesą ir mokslus, ir teisybes. Siauras kelias, kuris vẽda ing karalystę dangų. | Didelis kambarys, iš kurio vienos didelės durys veda į salę, o kitos mažesnės – į orą. Atėjo vartump geležiniump, kurie veda miestan.

11. rodyti (kelią, kokią vietą): Žvejys vedė kelią. Da kelią vẽdė kelis kilometrus. Katinas vẽdė kelią, o šitie paskui išėjo. Aš pirma skrisiu, kelelį vesiù, o jūs paskui bėkit. I tas žilvitis vẽda, kame yra vanduo, ta tujau sukas sukas. Žalios girios balandėlis ma [n] kelelį vẽdė. Sąžinia yra anoji šviesa, kurią Dievas ant mūsų paspendė ir širdyse mūsų pažiebė, idant mums vestų kelią ir parodytų, kas gera, kas pikta. Vyža čebatui kelią vẽda. Du bėga, du veja, vienas kelią vẽda. Kumelytė žabalytė vẽda kelią be vadelių, atsigrįžta – nėr vėželių.

12. pagrįsti kieno pradžią, kildinti: Lytis Lietva neįtikima, kadangi tai yra vėlyvesnė lytis, ir iš jos vesti senovišką lietuvišką formą netinka. Nemuno vardas gali būti vedamas ne tiktai iš priebalsinio kamieno. Sala vestina yra iš veiksmažodžio salti. Pradžią savo Juozapas vedė, rods, iš karališkos giminės, vienok buvo neturtingas. Melagėnai (Mielagėnai) vẽdasi nuo melagio.

13. pavėdėti, būti panašiam į ką: Ana in močią kiek vẽda. Iš burnos kaip čia in tėvą vẽda mergiotė. Kanapinė gyvatė į juodą vẽda, gelžinė – į margą.

14. duoti vaisių, derėti: Vyšnios tos kad vèsdavo vaisiaus! Ta obelis tei [p] vẽda gerai. Į tą reikia skiepyt, kur nèveda. Kas antrais [metais] vẽda, geri obuoliai. Šįmet mūs braškės visai nèveda. Paliksi [serbentų] šakutes – mažiau vẽda kitais metais. Dauguma piktžolių yra labai vislios, tai yra, veda daugybę sėklų. Pagraužtas javas grūdų neveda. Šiltesniame ore augę vynmedžiai, kurie vedę vynuoges. O tie žiedeliai, o tie baltiejie vẽdė juodas uogeles. Kaip nei jokia daugkalbystė nieko nešelpia, taip ir šita daugrašystė, žinoma, neveda nė jokių vaisių. Kas be žiedų uogas veda? Koks medis žiemą vaisių veda?

15. turėti jauniklių, vaikuotis: Tuo vẽdus krekeną įpilk į gerklę karvės, tai veikiai apims jautį. Veršį vesti, turėti. Rudenį karvė turia vèsti. Sakanti, ka už pusantro mėnesio tura karvė vèsti. Karvelė, dėkuo Dievuo, laimingai apsibėgo, tai kovo mėnesį i vès. I nebatsikėlė daugiau ta karvė, tuo atsigulimu i vẽdė. Karvė vẽdė stambų veršį. Karvė tuo vedus duoda daug pieno. Ans nupirko vieną tokią jauną karvelę, i ta vèsianti. Aš noriu vieną gerą šviežiai vedusią karvę parduoti. Ar vẽdusi yra [ožka] ? – Ne, bergždi. Esu matęs baltą vestą kumelį, bet tokių retybėse. Kita avis vès du vaiku, kita tris. Jei Kūčių dieną ateina dvi bobos, tai avys veda dvynukus. Kalėdose kai eina po vieną – vieną [ėriuką] vès avelė. Ta kiaulė buvo vèsianti. Nu turu dabar dvi kiauli vèsianti. Yra atsitikę, ka kiaulė vẽda i praryna tą savo vaiką. Gyvatė gyvus gyvačiukus vẽda. Ant svočiutės rankų žiurkė vaikus vẽdė. Kur vilkas vaikus vẽda, ten kumeliukų nepjauja. Kur vilkas vaikus veda, ten (čia) avių nepjauna. Ar daug kiaulė paršų vẽda? – Visus! Pasiutusi šėmutė pasiutusius veršius vẽda. Kita avelė vẽdas po tris [ėriukus],
kita – po du, kita – po vieną, nelygu veislė. Muno avis nebvèsis, ėraičių nebebūs. Lengvai vèsdavos mano karvytė. Tokiam laike mažai vẽdasi [karvės]. Koks tas gyvolelis prisilaiko, jeigu margas, ta margi gyvoliai vẽdas. Kiškiai pievoj vẽdasi. Mes matėm, kaip gyvatė vẽdas.

16. perėti: Šakų apie mus yra, vẽda [paukščiai] vaikus. Krūmai tokie prie vandenio, tai juose antys ir vaikus vẽda. Gyvutės vaikus vẽdė. Po dvejus vẽda vaikus blezdingos. Špokai veda vaikus. Juk aš kitą mėnesį vėl galėsiu ženyties, kaip balandis vaikus vèsti. Vẽdė vaikus pelėda. Ved gervė, ved gervelė, ved gervelė vaikelius. Ta vištelė kiaušius deda, iš tų kiaušių vaikus vẽda mažučius, gražučius, geltonus. Kogi kvaksi, gal viščiokus vesì. Busilas buvo mūs kieme (kaime) , vẽdėsi. Gulbės tos čia laksto, ale vaikų čia nèsveda. Skregždės, kur vẽdas po stogais, lipo iš purvyno lizdus. Špokai vẽdasi skrynelėj. auginti perus: Bitės nenori kirmio vest. Bitės vẽda ituos dupliuosa.

17. gimdyti: Ta moteriškė jau penkis kūdikius vẽdusi. Vaikus vẽda ir vẽda, o linksmi graži, nesudribusi. Dvyleka vaikų vẽdė – sveika boba kaip burkštinas. Tankiai vès liuob vaikus, ne taip kaip dabar. An karto po du vedù: sūnūs buvo ir paskiau dukros dvijai kartu. Kai jauna buvau ir vaikus vedžiaũ, mano blauzdos buvo gražios. Tai tik tie vaikai vėl vès vaikus, tai pasiust reiks. O jei moteriškė suvalgys dvilypį riešutą, tai ves visuomet dvynus. Yra vaiką vẽdusi [mergina] – anos toksai vainikas. Ji per venčiavonės peržengimą iš kito vaikus veda. Čia buvo akmenynė, velniai vaikus galėjo vèst. Motriška vaikų nevẽdusi nėkai, kaip štulpas tankiai paliekta. Pasiutusi motina vaikus vẽda. Išdūkus boba pasiutusius vaikus vẽda. Medinė lova, geležinė boba – pasiutusius vaikus veda.
nevestinai. Neturiamai, nevestinai vaikų, nevaisingai.

18. veisti, dauginti, gausinti: Tą sodelį pradėjau vèst. Vedù vedù, visą atšlaimą apsodinau, i nėr slyvų. Pupas vèskit, ažderės mūs žemėj. Rugys žemę taiso, ale ir veją vẽda. Svetima kapeika rublių vẽda. Man litas litą vẽda. Kalba kalbą vẽda. Šnekta šnektą vẽda. Matai, žodis žodį vẽda. Viena tą atsimeni, kita kitą – daina dainą veda. Nosia bado – auksą veda. [Darželinis palėpštis] laikomas Lietuvoj daržūse – žemėj liesoj smiltingoj vedas gerai.

19. veistis, daugintis: Kas čia mūs pirkioj nešvaru – tik pelėm vèstis. Šiemet musios labai vẽdas. Kad utėlės nesivèst, eini tankiai prausties. Tokios duplios bitėm vèstis. Žalčiai tvarte vẽdės. Katės labai greit vẽdas. Ten eglyne žilos meškos vẽdasi. Kur tankesni miškai, tę ir vẽdasi vilkai. rastis, plisti: Driežas apmyžo koją, vẽdas puvėsis. Man šito kvaraba vẽdas i vẽdas, negaliu išsiliečyt.

20. vykdyti savo funkcijas, gerai veikti: Jau kojos manęs nèveda. Kojos nelabai vèst pradėjo. Akys nežiūri, nemato, kap reikia, kojos nèveda, kur reikia. Vaikeli, eitau valgyt, tik mano akes nèveda. Nežinau, ar itai galva nèveda, ar vadžioja kas: eimu ir visa vienan daikte. Ot jai vẽda galva: moka raščiukų iš marškos padaryt. Galva jau nebe teip vẽda. Jau močiutės galva nelabai vẽda. Didžiausias turtas žmogui protas, kad galva veda, o kad nevès, turtu nieko nepadarysi. Kap kieno galva vẽdė, tep i darė. Smagenai nèveda, ir visa. Per vasarą užmiršau rašyt, rankos kaži kaip vẽda. Mani teip sunkiai vẽda ranka (sunkiai rašau) . | Da sveikata šiek tiek vẽda. Sveikata nèveda, ir nieko nereikia. Jei katram nesìveda galva, tai ilgai ir neišmoksta.

21. traukti pagal žemę ar kitą pagrindą: Šienapjūtėj sūnus ves pirmąjį dalgį. Šunkojis dalgis y [ra] vestè vẽdamas, dobilų nepapjausi. Žolės? – Vos dalgį vedì. Dedam šakeles terpu balkių ir vẽdam, ir matytie, kur reikia imtie pozas.

22. traukiant kuo rodyti: Pirštu vẽda nuo vienos raidės prie kitos. Kaip aš vèsiu, jūs savim (mintyse) skaitykit. Žodžius reikėjo vest dacipulka. | Veda raštą iš taškučių: suvedžioja suvedžioja ir padaro raštus.

23. sukioti (akis) stebint: Akimis vèsti. Vẽda akia, kad nepavogt. Jį ir vèsk akim, kai įeina in seklyčią. Aš einu tiesiog, o jisai akim vẽda į mane. Vaikas žiūri per langą, kiekvieną vežimą akim vẽda. Ji nespėja akim vèst, kai skaito.

24. ką ilgą tolyn tiesti, rengti, statyti: Elektrą, telefoną vèsti. Tenai kelius vẽdėm tokiuos par miškus. Akmenėlius grūdo rankom žmones ir šitą plentą vẽdė. Kai vẽdė geležinkelį, tai pirko nuo jo medžių. Ė geležinkelį vẽda in Vidžius. Par pelkes daugiau tus kanalus vẽdė. Vandenio te nėr, reikėjo vèst vanduo iš tolo. Čia ir buvo daug kas subizdę vèst tiliponus. Vedamasis griovys. Reikia pradėti kasti [ravus] nuo pakriūtos ir vesti stačiai į upelį. Pataisysiu žagrelę, tiesią vesiu vagelę. Kaminą vèskit per stogą. Reikdavo eit dirbtų prie matinykų, rubežius vèsdavo. Kunickis pargobinęs iš Krokuvos mūrininkus, suvarė iš septynių Chodkevyčios valsčių žmonis ir pradėjo vesti sienas. tiesiai ką žymėti, brėžti: Vedamoji (linija). Riba tarp pietų žemaičių varniškių ir raseiniškių patarmių ties Žemaičių Naumiesčiu vedama neteisingai. Vedame šalutinę optinę ašį lygiagrečiai krintančiam spinduliui. Po vienam iš viršaus vẽsta vẽsta siūliukui. Pradėjo anas par sodą linijas vest – ir teip veda, ir teip. judant tiesiai ką daryti: Voras tinklą vẽda. Jis kirpo drabužius, vedė jiems pirmutinį adinį. Vẽda adaton siūlą.

25. atlikti kokį darbą, veiksmą, tvarkyti, organizuoti: Ten motina, ne tėvas viską veda. Uošvienė visą tvarką vẽda. Tėvas ten visą laiką ten tą tvarką, viską vẽda. Visą tvarką veselio [je] vẽda kvieslys. Vienuoliai iš senovės vedė pasalom karą. Trys karaliai vajavoj [o],
didžiulį karą vẽdė. Jau ana pradės savo gyvenimą vèsti. Ma [no] diedukas išgyveno aštuoniasdešimt šešius metus ir viską sa [vo] galva vẽdė. Aš visus reikalus vedžiaũ. Vaikelis užaugo ir išmoko namų gaspadoriaus darbus gerai vèsti. Neturėjau žirgo, tai parsidaviau laikrodį ir pradėjau ūkį vèst. Pats tik beveik lovoje gulėdamas vedė ūkę. Rėžiuose vedamas ūkis liko beveik tik ten galimas, kur pati šeimyna dirba. Blogiausia, ka žydai visą prekybą vẽdė. Kuopos. raštinyku buvau, sąskaitas vedù kaip bugalteris, kad ir be mokslo. Anas žino, kiek padeda, skaičių vẽda. Mokymo priemonėmis mokytojai naudojasi ir vesdami pamoką klasėje. Visą mokyklą jis. vẽdė. Šeštus metus jis veda jūsų klasę. Turėjo jis gražų balsą, vedė katedros ir seminarijos chorą.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'paapsivesti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis