„Paančiakys“ – tai žemaičių tarmės žodis, reiškiantis paskutinis vaikas šeimoje, jauniausias iš visų vaikų.
Pavyzdžiai:
1. Jis mūsų paančiakys, todėl visi jį lepina.
2. Nors ir paančiakys, bet jau savarankiškai dirba.
3. Šeimoje paančiakiu augo, tad vyresnieji broliai rūpinosi.
Trumpai: Žodis vartojamas kalbant apie jauniausią (paskutinį) vaiką šeimoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.