Ožinėlis – tai mažas, seklus ežeriukas arba pelkėta vietovė, dažniausiai susidariusi senoje upės vagoje arba žemumoje. Paprastai užžėlęs augmenija, linkęs išdžiūti.
Pavyzdžiai:
1. Prie to ožinėlio vaikai gaudė varlutes.
2. Po liūčių laukuose susidarė keletas ožinėlių.
3. Senovėje žvejai ožinėliuose laikydavo žuvį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.