„Ovytis“ – tai lietuviškas terminas, reiškiantis išsėjimą, išsibarstymą, išsisklaidymą (pvz., žmonių, daiktų, dalelių). Dažniausiai vartojamas kalbant apie netvarkingą ar chaotišką pasklidimą.
Pavyzdžiai:
1. Žmonių ovytis – po susirinkimo žmonės ėmėsi ovyties į visas puses.
2. Dulkių ovytis – iš krepšio išvirtus miltai sukėlė ovytį ant grindų.
3. Minties ovytis – jo mintys buvo chaotiškos, viena kita sekė ovytimi.
Trumpai: Ovytis – netvarkingas išsibarstymas ar sklaidymasis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.