„Ošesys“ – tai senas, poetiškas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šnabždesį, šlamėjimą, tylią kalbą (dažniausiai apie medžių lapų, vandens ar panašų natūralų garsą).
Pavyzdžiai:
1. Miško ošesys – lapų šnabždesys vėjuje.
2. Upelio ošesys – tylus vandens tekėjimo arba banguojimo garsas.
3. Nakties ošesys – poetinis apibūdinimas tylaus, slaptaus gamtos garsėjimo naktį.
Pastaba:
Šis žodis dabar vartojamas retai, daugiausia literatūroje ar poetiniuose kontekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.