Olenderis – tai istorinis terminas, reiškiantis kolonistą, dažniausiai vokiečio kilmės, kuris Vidurio ir Rytų Europoje (ypač LDK, Lenkijoje, Ukrainoje) įkurdavo pelkėtose ar miškingose vietovėse, jas išvalydavo ir ūkininkaudavo. Jie turėjo tam tikras privilegijas (pvz., mokesčių lengvatas) mainais už žemės išnaudojimą.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas: XVI–XVII a. olenderiai kūrė kaimus prie Vyslos, Nemuno ar Dniepro upių.
2. Vietovardžiai: Lenkijoje ir Lietuvoje išlikę vietovardžių, pvz., Olendry, Olendernia.
3. Literatūroje: minimi kaip vokiečių kolonistai, atsakingi už vandens telkinių reguliavimą (polderius, kanalus).
Trumpai: olenderis – kolonistas-ūkininkas, dažnai vokietis, gyvenęs ir dirbęs žemės ūkio teritorijose Rytų Europoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.