"Obliarka" – tai lietuviškas žodis, reiškiantis "apvalkalas, gaubtas, dėklas" (dažniausiai kalbant apie vaisių, riešutų kevalą ar panašią apsauginę išorinę dalį). Kilęs iš slavų kalbų (plg. rus. оболочка – apvalkalas).
Pavyzdžiai:
1. Grybo obliarka – plėvelė, gaubianti jauno grybo kotą.
2. Riešuto obliarka – kieta arba minkšta išorinė riešuto dalis.
3. Žemės obliarka (geologijoje) – sinonimas žievėi arba sluoksniui (pvz., Žemės pluta).
Trumpai:
Tai išorinis apsauginis sluoksnis arba gaubtas augalų, vaisių, grūdų ar net geologinių darinių atveju.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.