oblia

Oblia – tai senas, retai vartojamas žodis, reiškiantis užmarštį, pamiršimą arba užmirštą daiktą.

Pavyzdžiai:
1. Seniai gyveno oblioj – reiškia, kad kas nors buvo pamiršta / užmiršta.
2. Tas rankraštis ilgus metus gulėjo oblioj – buvo pamirštas, užmirštas.

Šis terminas dažniausiai sutinkamas senojoje lietuvių literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojami žodžiai „užmarštis“, „pamiršimas“.

Įrašas
Paaiškinimas	Oblia – tai senas, retai vartojamas žodis, reiškiantis užmarštį, pamiršimą arba užmirštą daiktą. Pavyzdžiai: 1. Seniai gyveno oblioj – reiškia, kad kas nors buvo pamiršta / užmiršta. 2. Tas rankraštis ilgus metus gulėjo oblioj – buvo pamirštas, užmirštas. Šis terminas dažniausiai sutinkamas senojoje lietuvių literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojami žodžiai „užmarštis“, „pamiršimas“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.