zỹbti, -ia, -ė
1. zykti 1: Musių kai avily, zỹbia tik. Da bitės zỹbia apie obelis. Kokie čia vabaliukai teip zybia?
2. zykti 3: Zỹbė zỹbė ir ligą gav [o]. Vaikai zỹbia be mamos. Zybia kap jaunamartė. Ko tep zybì lyg tekėdama?
3. zykti 4: Per visądien anas pas mañ’ zỹbė pinigų, stovėj [o] in penčių. Mes zybiam zybiam ant pečiaus, kad močiutė mums padainuotų, pasektų pasakų.
4. priekaištauti: Vis zybsiù i zybsiù.
atzỹbti, -ia, àtzybė. atverkti: Per veseilią [jaunoji] neverkia. – Atzybsì kampe šunį apsikabinus.
įsizỹbti. -ia, įsìzybė. nuolat zybiant, verkšlenant įkyrėti.
nuzỹbti, -ia, nùzybė.
1. būti nugriebtam, liesam. Pienas nuzỹbęs.
2. nusilpti, pablogti: Nuzỹbusi širdis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.