zvìmbinti, -ina, -ino. zvim̃binti.
1. zvimbti
1. Nezvimbink per daug [tarškyklės],
Nenaudėlis išgirs. Pasidarydavom iš siūlų špūlyčių [vilkiukus] ir zvimbindavom. O šaltas vėjas zvimbina laidus, nutiestus pakelėj. Kirminėlis. zvimbina gitarą, ruošiasi dainuoti.
2. zvimbti
4.
3. smarkiai mesti, sviesti: Priešakinės jo. kojos nelyginant vėtyklės: tik purkščia, tik zvimbina žemę, grumtus, akmenis.
4. verkšlenti: Ko zvìmbini paskui lakstydamas?
5. niurnėti, bambėti: Ko čia zvimbini?
nuzvìmbinti. numesti, nusviesti: Įdedi į virvintą smagesnį akmenėlį, kad pamėgintum kuo toliausiai jį nuzvimbinti.
pazvìmbinti
1. stipriai paleisti, sviesti, kad zvimbtų: Kad pazvimbini, tai ripka švilpdama vieškeliu dumia.
2. kiek uždrožti, sušerti: Aš jam pazvim̃binsiu dirželiu!
prazvìmbinti. išvarginti, iškvaršinti (ppr. nuolatinėmis kalbomis): Manasai Jonas galvą man Amerika prazvimbino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.