.
virvė́ti, vìrva, -ė́jo.
1. virventi 5: Virva vieversys už kluono, viršum laukymės. Virva padangėje pilkas žemės grumstas – vyturys, skelbdamas laukuose didžiausio sujudimo pradžią. Jie ilgai akimis sekdavo padangėje virvantį vyturį. skambėti: Medžiai žiedais links, dangus vieversėliais virvės.
2. virpėti, drebėti: Kojos linko, kūnas virvėjo gėlos deginamas.
3. judėti, krutėti: O vaikai ar iškęs pamatę ledą? Taip jie ir vìrva palei ledą. Kalvio žmona Meira virvėjo tarp vaikų kaip užsukta pelytė, nuo ryto ligi vakaro virė, kepė, šlavė, lopė.
nuvirvė́ti. raitantis, vingiuojant nusidriekti, nutolti kokia kryptimi: Iš po žemės šaltinėlis gręžias ir nuvirva pamiškėm toli.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.