viksė́ti, vìksi (vìksia), -ė́jo.
1. judinti į šalis, mosuoti: Šuva vìksia vìksia uodega, gerinas nebematytai. Tupi ant žolės stagaro pilkoji devynbalsė, čeksi, viksi uodega. Žuvytės krutino savo pelekaičius, kaišiojo galvaites, viksėjo uodegaites. | Eina su panaberija – uodegą vìksi į šalis.
2. krutėti, judėti: Žuvų uodegos tik vìksi. Katino uodega vìksi. Po pivonija palindo viščiokai – net uodegos vìksi, kaip krapšto. Ka lekia, net uodega vìksia. | Nenustovi vietoj, viksì ir viksì. Ko čia viksì kaip avelės lipė? Ko čia viksì kaip šikinėn inkirptas. Tavo liežuvis vìksi ir vìksi. Šyvis šika, uodega viksi. Vìksi, kiloja, tiesos daboja. kraipytis: Boba kap kubilas, kumpiai tik vìksi.
3. plevėsuoti, plaikstytis, maskatuoti: Viksi kvoldas drabužio, t. y. puldinė [ja] tai šę, tai čia. Tik vìksi kelnės, kai bėga. Net jam skvernai vìksi, kad lekia.
4. bėgioti, šokinėti: Paršiukai, iš migio išlindę, vìksi po gurbą.
5. eiti kraipant užpakalį, klubus: Na ir eina, tik vìksi, kumpius mėto. Mačiau – ana te per sodą viksė́jo.
nuviksė́ti, nùviksi, -ė́jo. nueiti kraipant klubus: Jau ir Katrė nuviksė́jo.
suviksė́ti, sùviksi, -ė́jo.
1. pradėti viksėti: Suviksė́ti uodega.
2. vikriai subėgti, įbėgti: Vaikai iš visų kerčių krūvon suviksė́jo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.