Nuvartymas – tai kalbos reiškinys, kai žodis vartojamas ne pagal savo pagrindinę (etimologinę) reikšmę, bet perkeliama prasme, dažniausiai dėl panašumo, pvz., formos, funkcijos ar asociacijos.
Pagrindinės rūšys su pavyzdžiais:
1. Pagal panašumą
„Širdies akimirka“ – akimirka (laiko momentas) priskiriama širdiai, nors ji neturi laiko sąvokos.
2. Pagal gretimumą
„Išgirsti Čiurlionį“ – turima omenyje jo muziką, o ne asmenį.
3. Pagal priežastingumą
„Garbės žodis“ – žodis, kuriuo duodama garbė.
Paprastas pavyzdys:
„Lauke šalta, įsimerk saulę“ – čia „saulė“ nurodo šviesą ar šilumą, o ne pačią žvaigždę.
Tai dažna stilistinė priemonė, padedanti kalbą padaryti vaizdesnę ir glaustesnę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.