nuutinėti

Nuutinėti – senas žodis, reiškiantis „švelniai judėti, krutėti, klibčioti, svyruoti“ (dažniausiai apie neaiškų, lėtą judesį).

Pavyzdžiai:
1. Vėjas nuutina šakas. (švelniai krutina)
2. Senis nuutinėjo link durų. (lėtai klibčiojo)
3. Valtis nuutinėjo ant bangų. (švelniai svyravo)

Pastaba:
Šis žodis retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'nuutineti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Nuutinėti – senas žodis, reiškiantis „švelniai judėti, krutėti, klibčioti, svyruoti“ (dažniausiai apie neaiškų, lėtą judesį). Pavyzdžiai: 1. Vėjas nuutina šakas. (švelniai krutina) 2. Senis nuutinėjo link durų. (lėtai klibčiojo) 3. Valtis nuutinėjo ant bangų. (švelniai svyravo) Pastaba: Šis žodis retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.