x
nutar|ti, nutaria, nutarė
1. svarstant prieiti išvadą, nuspręsti: Kas nutarta, reikia daryti.
2. šnek. nusmerkti, paniekinti: Aš nusnigtoji, aš nulytoji, aš močiutės nutartoji (d.). nutarimas:
Susirinkimas priėmė nutarimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.