.
žvaizdė́tis, -ė́jasi, -ė́josi
1. žvaigždėti. Dangus pradeda žvaizdė́ties.
2. mirgėti: Žvaizdė́jas akėse, virsu jau.
nusižvaizdė́ti
1. nusižvaigždėti: Šals, nusižvaizdė́jęs dangus. Šals, nusižvaizdė́jusi, graži.
2. sumirguliuoti: Nusižvaizdė́s dangus, ir ištiesi kojas – tiek to žmogaus. Tarpais nusižvaizdė́ [ja] nusižvaizdė́ [ja] akėse, būs kumet keberiokšt. Nusižvaizdė́jo nusižvaizdė́jo, jau virsu – i pasitelžiau. Nūsižvaizdė́ [ja] visi laukai, i pavirsti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.