skanė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. darytis skanesniam.
2. būti skanu, justi skanumą: Ka turėčio avižų, virčio [žiūrę] – teip skanė́ [ja]. Pamačiau [svogūnų] laiškus valgant, antrą dieną skanė́ [ja]. Skanė́ [ja] burno [je] tie pipirninkeliai. Mun burno [je] neskanė́jas.
3. gardžiuotis: Geria [moteris] tą vandenį didžiai skanėdamos, pasisėmusi su taurute.
4. gėrėtis, grožėtis: Mun skanė́davos tie medukai.
įskanė́ti. pajusti skanumą, pasidaryti skaniam. . Tinginystė įskanėja (pasidaro maloni) žmogui. Žmogus dažnai ryja visokių nuodų, jų įsiskanėjęs.
nusiskanė́ti pasigardžiuoti: Nusiskanėdamas valgė sūnus, matyti, buvo didei išalkęs.
paskanė́ti.
1. pasidaryti, pasirodyti skaniam, skanesniam: Pakentėkiat – paskanė́s pietai. Taip paskanė́jo putra, dar įpilk kokį samtį. Man taip paskanėjo [obuoliai]. Dabar prinešiu skaniausius [valgius],
kad ir sotiemsiems paskanės. Valgys, tai pasiskanė̃s.
2. pasigardžiuoti: Išneš motinelė tau kuo pasiskanėti galėsi.
3. pasidaryti maloniam, mėgstamam, patikti: Kristaus žodžiai širdysa jų kaip smegte buvo įsmegę ir didei jiemus paskanėjo.
suskanė́ti. pasidaryti skanu: Seniai yra pasakyta: tuomet pamesk valgęs, kuomet labai suskanėjo burnoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.