rūdúoti, -úoja, -ãvo
1. rūdyti 1: Težvengia žirgelis an pūdymėlio, terūduoj žiedelis an rūdymėlio. Kur tas žiedelis rūdãvo, te mano sesiulė vargavo.
2. rūdyti 3: Šlauny kaulas rūdúoja, pradėjo koja sopėt.
3. rūdyti 4: Žmogus be turto ne gyveni, bet rūduoji kap noragas, patvory gulėdamas. Rūduok, vainikas, per rūdymėlį, kai aš rūduoju jauna sesiulė didžiuose vargeliuose.
nusirūdúoti nusitepti rūdimis: Nusirūdavę drabužiai.
parūdúoti. parūdyti
1.
prirūdúoti. prirūdyti
1.
surūdúoti. surūdyti 1: Kur tas žiedas surūduos, tę mano sesutė martuos. Surūdavę peiliai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.