rąžýtis, rą̃žosi, rą̃žėsi. rą́žytis, -osi, -ėsi.
1. raivytis, tampytis: Barbė lovoje dar rąžėsi, žiovavo. Išlipa mieguistas iš lovos ir rą̃žos vidur gryčios. Bobos šiandiej rą̃žos, mat, vakar veselijoj buvo. Paibelis čia dabar tau yr – rąžaĩs visą rytą. Nesrąžýk taip, dar suplėšysi žiponą. Ko dabar rą́žais kaip miegalis! Rą́žosi, lyg būtų neišsimiegojęs. Negražu pri svetimo žmogaus taip rą́žytis, Petriuk. Nors par stalą (už stalo) nesrąžýk – negražu. Nesirą́žyk kaip katinas, iš pelenų išlindęs. Nesirąžyk pavalgęs – susmirsi. Kad katė rą̃žosi ir ant žemės guli, bus šiluma. Kai rąžaĩs, tai augi. | Jis išsitempė (persislėgo) (rąžės) ant vaiko po tris kartus ir meldėsi.
2. spyriotis, nenorėti ką daryti: Jegu anai. pusei kur reiks, tai ir miego, ir pagirių nėr, nesirą̃žo.
išsirąžýti. užtektinai rąžytis: Visas Ontės pastamentas atminė tik ką išjungtą seną bulių, dar neišsirąžiusį. Tinginys kol atsikelia, kol išsirą́žo, kol išsikrapšto, kol išsižiovauja, tai ir pusryčio metas. Kol neišsirą́žė, nepakrutėjo.
nusirąžýti. išsirąžyti: Katinas nusirą̃žė, nusirą̃žė. numirti: Kai nusirąžýsiu, tai tada nebedirbsiu.
pasirąžýti. šiek tiek rąžytis: Išėjęs ant prieklėčio, saldžiai pasirąžė. Tingiai pasirąžęs, išėjo ir jis. Pasirą́žyk dar ilgiau, pavesk tu mune į zlastį! Vedžiau kumelę iš gurbo, terpudury pasirą̃žė, pasirą̃žė ir nudvėsė. Leiste (leiskite), tegu ana. pasrą̃žo. Kad katras pasrą̃žė, tam kad kirs [diržu]. Smertis pasrąžė, o jos – tik vieni kaulai ir skūra. Prieš auštant padvelkė vėjelis ir pasirąžė giria.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.